2015 m. rugpjūčio 14 d., penktadienis

Antrasis pasaulinis: poveikis gamtai

Jeigu apie politinius, ekonominius ir psichologinius Antrojo pasaulinio karo padarinius kalbama daug, tai karo poveikis aplinkai tirtas nepakankamai.

Skirtingais duomenimis, Antrojo pasaulinio karo metais žuvo nuo 50 iki 70 mln. žmonių, o karo veiksmų zona apėmė apie 3,3 mln. kvadratinių kilometrų (kas maždaug lygu Indijos ploto teritorijai)


Naciai pasižymėjo masiniu Lenkijos miškų kirtimu, o taip pat Nyderlandų užtvankų susprogdinimais 1944 m., kurių metu užtvindyta apie 200 tūkst. ha priejūrio teritorijų. Britų aviacija sprogdino užtvankas Vokietijoje, tą patį darė ir sovietai. 


Neigiamus padarinius gamtai sukėlė atsitraukiant naudota „išdegintos žemės“ taktika: deginti miškai ir gyvenvietės, nuodyti vandens telkiniai, šuliniai, sprogdintos užtvankos, naftos perdirbimo įmonės, gamyklos ir fabrikai. Beje, vienaip ar kitaip „išdegintos žemės“ taktiką naudojo visos kariaujančios pusės. 


Bombarduojant Hamburgą ir Drezdeną susidarė „ugnies audrų“ efektas, savo kelyje naikinęs ne tik žmones su jų kultūros paminklais, bet ir aplinkinę gamtą. Bombardavimai sukeldavo daugiadienius gaisrus, o pramoninių objektų atakos iš oro stipriai užteršdavo vietovę bei atmosferą pavojingomis medžiagomis. 


Žalos gamtai pridarė ir gynybinių įtvirtinimų statyba: dirbtiniai grioviai, duobės ir pylimai stipriai pakeitė natūralų daugelio vietovių reljefą. Iš vietos į vietą perkeliamas gruntas, naikinama augalinė danga, cheminėmis medžiagomis teršiami paviršiniai ir požeminiai vandenys. 


Landšafto kaitą bei dirvožemio kokybę taip pat įtakojo didžiuliai šarvuotos technikos manevrai. Mokslininkai teigia, kad vietos, kuriose vyko didžiuliai mūšiai (įskaitant šarvuotos technikos, artilerijos ir aviacijos panaudojimą) kadaise žaliuojančius laukus pavertė vikšrų ir sviedinių sprogimų išvagotomis dykumomis.


Antrojo pasaulinio karo metais paskandinta apie 10 000 laivų, didžiojoje daugumoje kurių buvo vienokių ar kitokių naftos produktų. Jūra bei vandenynas buvo nusėti naftos dėmėmis, kurios plėtėsi vandens pavuršiumi ir nuodijo fauną. Labiausiai nuo to nukentėjo Baltijos jūra.


1947 metų gruodžio pabaigoje SSSR, JAV ir Didžioji Britanija Baltijoje palaidojo visą cheminį hitlerinės Vokietijos arsenalą: virš 300 tūkst. tonų kovinių medžiagų, iš kurių 60 tūkst. tonų – itin nuodingos. Beje, gylis, kuriame jos nugramzdintos, dažnai nesiekia 100 metrų. Kaip žinia, konteineriai bei sviedinių sienelės yra ardomos korozijos (apie 0,1 – 0, 15 mm per metus). 


Branduolinė Japonijos miestų Hirošimo ir Nagasakio ataka sudavė stiprų smūgį ne tik pralaimėjusiai imperijai, bet ir aplinkinei gamtai. Sprogimų epicentre temperatūra pakilo iki keleto milijonų laipsnių. Tam tikru nuotoliu išdeginta viskas, kas gyva, ilgiems dešimtmečiams užterštos palyginti nemažos teritorijos.