2015 m. liepos 30 d., ketvirtadienis

Žmonių pardavimo skelbimai

Tai ne melas ir ne šmeižtas, o skelbimų skiltis iš 1800 m. „Maskvos žinių“. Tad braukdami graudžią ašarą žiūrėdami filmus apie vergiją JAV nepamirškime, kad pati tikriausia vergija tiesiogine to žodžio prasme buvo ir visai (ar net) čia pat. 



„Parduodami dėl pertekliaus kiemo žmonės*: 22 metų batsiuvys ir jo žmona skalbėja. Kaina jam 500 rublių; Kitas dvidešimtmetis pjovėjas (?) su žmona, o jo žmona gera skalbėja, taip pat ir drabužius siuva gerai. Ir kaina jam 400 rublių. Ir visi jie gero elgesio ir blaivios būklės žmonės. Pamatyti juos galima Ostoženkoje, Nr. 309“.

„Parduodamos trys išvaizdžios mergaitės 14-os ir 15-metų, įvairius rankdarbius pažįstančios. Pinigines dailiai siuvinėja ir viena jų kanklėmis groja. Pamatyti ir apie kainą sužinoti galima Arbato dalyje 1-ajame bute, Nr. 1117“

„Parduodami šeši jauni, pilki veisliniai žirgai. Gerai išjodinėti su apynasriais, kuriems paskutinė kaina yra 1200 rublių. Pamatyti juos galima (…) kunigaikščio Boriso Michailovičiaus Čerkaskio namuose“.
 
*Čia reikėtų trumpai paaiškinti kas yra „kiemo žmonės“ (rus. дворовые люди).
Vadinamieji „kiemo žmonės“ - dažniausiai miestuose gyvenančių visiškai beturčių ir bežemių baudžiauninkų kategorija, kuri skyrėsi nuo baudžiauninkų – valstiečių, dirbančių pono jiems paskirtą žemės sklypą ir gyvenančių jiems skirtose lūšnose.
Antruosius dažniausiai parduodavo kartu su namais ir žeme (tai yra, realiai pasikeisdavo tik ponas, o ne gyvenamoji aplinka, jų šeimas retai išskirdavo), o štai „kiemo žmonės“ būdavo parduodami „taip kaip stovi“, dažnai į kitus miestus ir skirtingiems šeimininkams.

Dar apie baudžiavą Rusijos imperijoje skaityti čia