Tai ne melas
ir ne šmeižtas, o skelbimų skiltis iš 1800 m. „Maskvos žinių“.
Tad braukdami graudžią ašarą žiūrėdami filmus apie vergiją
JAV nepamirškime, kad pati tikriausia vergija tiesiogine to žodžio
prasme buvo ir visai (ar net) čia pat.
„Parduodami
dėl pertekliaus kiemo žmonės*: 22 metų batsiuvys ir jo žmona
skalbėja. Kaina jam 500 rublių; Kitas dvidešimtmetis pjovėjas (?)
su žmona, o jo žmona gera skalbėja, taip pat ir drabužius siuva
gerai. Ir kaina jam 400 rublių. Ir visi jie gero elgesio ir blaivios
būklės žmonės. Pamatyti juos galima Ostoženkoje, Nr. 309“.
„Parduodamos
trys išvaizdžios mergaitės 14-os ir 15-metų, įvairius
rankdarbius pažįstančios. Pinigines dailiai siuvinėja ir viena jų
kanklėmis groja. Pamatyti ir apie kainą sužinoti galima Arbato
dalyje 1-ajame bute, Nr. 1117“
„Parduodami
šeši jauni, pilki veisliniai žirgai. Gerai išjodinėti su
apynasriais, kuriems paskutinė kaina yra 1200 rublių. Pamatyti juos
galima (…) kunigaikščio Boriso Michailovičiaus Čerkaskio
namuose“.
*Čia reikėtų
trumpai paaiškinti kas yra „kiemo žmonės“ (rus. дворовые
люди).
Vadinamieji
„kiemo žmonės“ - dažniausiai miestuose gyvenančių visiškai
beturčių ir bežemių baudžiauninkų kategorija, kuri skyrėsi nuo
baudžiauninkų – valstiečių, dirbančių pono jiems paskirtą
žemės sklypą ir gyvenančių jiems skirtose lūšnose.
Antruosius
dažniausiai parduodavo kartu su namais ir žeme (tai yra, realiai
pasikeisdavo tik ponas, o ne gyvenamoji aplinka, jų šeimas retai
išskirdavo), o štai „kiemo žmonės“ būdavo parduodami „taip
kaip stovi“, dažnai į kitus miestus ir skirtingiems šeimininkams.
Dar apie baudžiavą Rusijos imperijoje skaityti čia
