Neįprasta 23 puslapių knyga, išleista
Prancūzijoje apie 1500 m. Vienoje puslapio pusėje – vyro arba
moters, demonstruojančių drabužius paveikslas, kitoje – gėlė.
Panašu, kad tai galėjo būti drabužių parduotuvės katalogas,
skirtas aukštuomenei.
Gotikinius drabužius įtakojo visos
Europos tautos. Šios mados tėvynė – Nyderlandai, iš kurių mada
išplito į Vokietiją, Italiją ir Prancūziją. Prancūzijoje
gotikinė mada suklestėjo Burgundijos dvaro dėka. Kiekvienoje
šalyje atsirado savos mados tendencijos, subtiliausiai ir
meniškiausiai jos vystėsi Prancūzijoje.
Savotišku mados klyksmu tapo vadinami
„velnio langeliai“: ant stipriai įliemenuotos suknelės buvo
užvelkama kita – plati, be rankovių ir su milžinišku dekolte,
kas labai pabrėždavo krūtinę. Tokie tualetai labai nepatiko
dvasininkams, kurie pirmenybę teikė griežtoms, iki kaklo
užsagstomoms suknelėms. Svarbus dekoratyvinis elementas buvo
rankovės, kurių modeliai dažnai keitėsi. Kartais jos būdavo
ilgos, iki žemės, o kartais sujungtos priekyje mova. Būtent
Anglijoje rankovių dizainas pasiekė savo apogėjų.
Esminė elegantiškos suknelės dalis
buvo šleifas. XIV-XV amžiuose jis tapo rekordiškai ilgas. Nors
puritonai piktinosi, o dvasininkai pamokslavo, šleifas vis ilgėjo.
Iškilmių mantijos šleifo ilgis siekė 5 metrus. Modenoje
(Italija), turgaus aikštėje stovėjo akmuo, ant kurio buvo galima
matuoti šleifo ilgį uolekčiais. Prie akmens stovėjo sargybinis su
kalaviju, kuriuo nukirsdavo per ilgus ryškiausių miesto puošeivų
šleifus. Deja, dienos laimikis nebuvo didelis, nes moterys
įsigudrino apeiti turgaus aikštę.
Paveiksliukai
imti iš: Houghton
Library, Harvard University. Figures et fleures peintes : drawings,
[ca. 1500]
