2015 m. liepos 2 d., ketvirtadienis

XIX amžiaus berniukiškos suknelės


XIX a. Vakarų Europos valstybėse ir kitose šalyse, kuriose buvo paplitusi europietiška apranga, maži berniukai įprastai vilkėdavo sukneles. Buvo manoma, kad berniukai turi dėvėti sukneles kol yra globojami motinų. Sukakus 4-5 metams jų auklėjimą perimdavo vyrai – tėvai arba mokytojai, tada savo ruožtu sukneles pakeisdavo kelnės.

Įdomu tai, kad perėjimą iš kūdikystės į vaikystę simbolizavo ne tik pasikeitęs garderobas, bet ir pirmasis plaukų kirpimas.

Suknelių vilkėjimas berniukams buvo laikomas normaliu dalyku tol, kol jį globojo ir auklėjo moteris – motina, auklė, žindyvė. Kai vaiko gyvenime atsirasdavo guvernantai ir mokytojai vyrai, berniukas ir pats simboliškai tapdavo mažu vyru pakeitęs kūdikiškus sijonus į tikras kelnes. 

Yra versijų, kad tradicijos ištakos siekia senuosius laikus. Gali būti, kad šis paprotys atsirado viduramžiais, ar dar anksčiau, kai turtingų šeimų sūnus rengdavo mergaitiškais drabužiais. Tai buvo daroma norint apsaugoti šeimos įpėdinį galimo pasikėsinimo atveju ar suiručių metu. Sunku pasakyti, ar ši versija - teisinga, bet pats paprotys ilgam įsitvirtino europietiškoje kultūroje. 

Berniukiškos suknelės skyrėsi nuo mergaitiškų: jas siuvo iš ryškesnių ir tamsesnių spalvų audinių, puošybos elementai buvo kuklesni.