2015 m. liepos 22 d., trečiadienis

Prostitucija carinėje Rusijoje

Šiandienos Rusijoje neįmanoma atsikratyti mėgėjų postringauti apie tradicines šeimos vertybes, kurios Rusijos imperijoje neva buvo labai gerbiamos. Tačiau kur kas rečiau atsimenama, kad cariniais laikais prostitucija buvo legalizuota, nors ir valdžios griežtai kontroliuojama. 

 Teisingumo vardan derėtų pasakyti, kad prostitucija carinėje Rusijoje buvo legalizuota visai ne dėl valdžios ištvirkimo ar didelio jos liberalumo. Tiesiog imperatorius Nikolajus I-asis suprato, kad kovoti su seniausia pasaulio profesija bausmėmis bei draudimais yra beprasmiška. Pirmasis „naktines plaštakes“ ėmėsi pažaboti iš Amsterdamo sugrįžęs Petras I-asis, kuris tučtuojau uždraudė steigti viešnamius netoli kareivinių – idant išvengti „negerų ligų“ plitimo. „Palaidas mergas“, kurios būdavo užtinkamos su kareiviais, imperatorius įsakė bausti priverčiamaisiais darbais. Kotryna II savo 1782 m. „Dorovingumo statute“ reikalavo viešnamių savininkus bei sutenerius bausti įkalinimu nuo dviejų savaičių iki pusmečio. O jos sūnus, Pavelas I-asis, liepė pagautas prostitutes iš Maskvos ir Sankt Peterburgo tremti į Irkutską. Beje, būtent jis nusprendė, kad savo kūną pardavinėjančios moterys turi nešioti geltonas suknias „idant galima būtų jas atskirti nuo kitų damų“.

Tačiau visos represijos buvo beprasmės: carinėje Rusijoje prostitucija klestėjo, o venerinės ligos virto didžiausiu visų gydytojų galvos skausmu. Ir tada Nikolajus I legalizavo prostituciją, tačiau visos legalios „plaštakės“ turėjo registruotis policijoje ir pereiti gydytojų patikrą. Pasus iš jų atimdavo; vietoj jų išduodavo specialius dokumentus - „geltonuosius bilietus“. 


"Geltonasis bilietas"

„Pakantumo namų savininkų taisyklėse“ prostitutėms nustatytas amžiaus ribojimas – nuo 16 metų, o viešnamių savininkėms – nuo 35 metų. Taip pat reglamentuotos ir viešnamių steigimo vietos: ne arčiau kaip 300 metrų nuo cerkvių ar bet kokių mokymo įstaigų. 


 "Viešų moterų priežiūros taisyklės"


Paskutiniuose "geltonojo bilieto" puslapiuose būdavo gydytojų patikros žymos

Prostitucija Rusijoje vystėsi pagal klasikinę schemą. Buvo „kamelijomis“ vadinamos elitinės prostitutės. Jos sukosi aukštuomenės sluoksniuose ir gyveno ne ką blogiau už to meto diduomenę. „Keliasi jos vėlai, po to važinėja Nevskio prospektu karietomis ir pagaliau demonstruoja save prancūzų teatre“ - rašė vienas anonimiškas autorius „Peterburgo prostitucijos apybraižoje“. 


Dar vienas "geltonojo bilieto variantas"

1901 m. duomenimis Rusijos imperijoje legaliai veikė 2400 viešnamiai, kuriuose dirbo daugiau nei 15 000 moterų. 


Ir dar vienas variantas su antspaudu, liudijančiu sumokėtus mokesčius

Viešnamiuose nedirbančios naktinės plaštakės vadintos „prostitutėmis su bilietais“. Tai buvo pats didžiausias prostitučių kontingentas: įvairiais duomenimis 1901 m. tokių buvo nuo 20 iki 40 tūkst. 
 
Didžioji jų dalis koncentravosi svarbiausiuose šalies miestuose. Pavyzdžiui, tūkstančiui Peterburgo gyventojų teko daugiau nei 3 prostitutės, o tūkstančiui maskviečių – net 15. 


Viešnamio prekių kaininkas

Kas buvo toks moterys? Daugiausia valstietiškos kilmės (apie 48%). Miestietės sudarė 36%. Pagal profesijas Peterburge jos pasiskirstė taip: namų tarnaitės (33%), siuvyklų darbuotojos (24%), dirbančios fabrikuose (14%). 





Legalių prostitučių nuotraukos iš Žemutinio Naugardo policijos archyvo

Buvo ir „leidimo dirbti“ neturinčios, nelegalios prostitutės. Dažniausiai tai buvo įvairių kabaretų artistės, kurios (ir tai visi žinojo!) linko atsiduoti už tam tikrą sumą. 
 
Buvo sekso paslaugų teikėjos, kurios skelbdavo apie save laikraščiuose. Ir pagaliau didžiulę konkurenciją „prostitutėms su bilietais“ sudarė paprastos kaimo mergos, kurios visai nesirūpino registracija policijoje bei gydytojų pažymomis. Pavyzdžiui, Žemutinio Naugardo policija kiekvienais metais sulaikydavo iki tūkstančio valstietiškos kilmės kurtizanių, kurios specialiai atvykdavo į miesto mugę – aptarnauti turtingų pirklių. 


Sulaikytos nelegalios, tai yra, "bilieto" neturinčios prostitutės

Prostitucijos reiškinį Rusijoje tiriančių istorikų duomenimis tarp priežasčių, stūmusių moteris į prostitucijos kelią, dažniausiai buvo įvardijami socialiniai motyvai: skurdas, badas, nuovargis nuo sunkaus fizinio darbo.

versta iš istpravda.ru
vertė „Istorijos įdomybės“