Daugelyje šalių į reprezentacinius
garbės sargybos dalinius imami tik aukštesni nei vidutinio ūgio
vyrai. Ko gero, šios tradicijos ištakų reikėtų ieškoti
Fridricho Vilhelmo I (1688 – 1740 m.) laikų Prūsijoje.
Pats būdamas ganėtinai neaukšto ūgio
karalius Fridrichas Vilhelmas įkūrė parodomąjį rūmų dalinį, į
kurį buvo imami ne žemesni kaip šešių prūsiškų pėdų vyrai
(apie 188 cm).
Oficialiai dalinys vadinosi 6-uoju Prūsijos
pėstininkų pulku, o neoficialiai – Potsdamo milžinais (pagal
dislokacijos vietą Potsdame).
Pulko kariai vilkėjo mėlynas
striukes, trumpas raudonas kelnes ir tokios pat spalvos švarką,
baltas kojines, avėjo juodus batus. Kariškas galvos apdangalas taip
pat buvo raudonas: ant jo puikavosi kokarda su Prūsijos karalystės
herbu ir valdovo karūna.
Aukščiausias pulko karys buvo airis Jamesas Kirklandas (217 cm)
Beje, norint patekti į pulką nebūtina
buvo gimti vokiečiu. Tai buvo tautiškai gana mišrus dalinys, o
pagrindinis atrankos į jį kriterijus – kandidato stotas.
Pasakojama, kad Rusijos caras Petras I, norėdamas palaikyti
draugiškus santykius su Prūsijos karaliumi, siųsdavo jam rusų
milžinų, aukščiausias 6-ojo pėstininkų pulko karys buvo airis
Jamesas Kirklandas (217 cm). Neretai atsitikdavo, kad Fridricho
Vilhelmo I žmonės važinėdavo po šalies kaimus ir tiesiog
medžiodavo aukštaūgius vyrus. 1740 m. dalinį sudarė 3200 karių.
Pats karalius be galo mėgdavo asmeniškai diena iš dienos muštruoti
savo pulką ir stebinti užsienio svečius asmeninės gvardijos karių
stotu.
Beje, tikrose kautynėse Potsdamo
milžinai, kaip atskiras karinis vienetas, taip niekada ir
nedalyvavo. Jie efektingai žiūrėjosi rikiuotėje, idealiai
žygiavo, tačiau tikro karinio apmokymo jiems trūko.
Po Fridricho Vilhelmo I mirties jo
sūnus išformavo Potsdamo garbės sargybą, milžinai buvo
paskirstyti po kitus dalinius.
"Potsdamo milžinai". Dabartinė rekonstrukcija.
