Naujosios Gvinėjos čiabuvių foto

Naujoji Gvinėja – tai antra pagal dydį po Grenlandijos sala Žemėje. Senų senovėje Gvinėja buvo Australijos žemyno dalis, tačiau atsiskyrė nuo jo pakilus pasaulinio vandenyno lygiui. Manoma, kad pirmieji žmonės iš Azijos čia persikėlė 45 000 pr. Kr. Būtent jie ir davė pradžią daugiau nei tūkstančiui pačių įvairiausių genčių. Dalis jų iki šiol gyvena pirmykštėje bendruomeninėje santvarkoje. Papua gyventojų kaimai palyginti nedideli: juose gyvena po 100 – 150 žmonių. 

Kanaukių genties narys su dviem savo žmonom, 1959 m. 

 Papuasas su kepta žuvimi, 1955 m.

 Žmogaus kaukolė, 1955 m.

 Krevečių gaudytojai, 1955 m.

Genties merginos doroja kokoso riešutus, 1954 m. 

Ši papuasų nuotrauka padaryta 1903 m. antropologinių tyrimų metu. 

Asmatų genties nariai savo valtelėse, 1951 m. 

Asmatų genties kaimas, 1954 m.

Daktaras Hoffmanas tarp papuasų, 1926 m. 

 Papuasų lūšna, 1926 m.

Šeima prie lūšnos, 1951 m.

 Šokėjas, 1903 m.

 Raupsuotieji, 1930 m.

Moterys su ritualinių pjūvių žymėmis ant kūnų, 1938 ir 1930 m.

Purvinieji Asaro žmonės (angl. Asaro Mudmen) – viena garsiausių Naujosios Gvinėjos genčių, pasižyminti ant veido nešiojamomis molinėmis kaukėmis.

Pasak genties legendos, kažkada Asaro žmonės buvo sumušti priešų ir pasislėpė dumblinoje upėje. Naktį murzini jie išlipo į krantą ir savo išvaizda mirtinai išgąsdino priešą. Nuo to laiko Asaro genties žmonės nešioja molines karo kaukes.

 Asaro genties žmogus fotografuojamas antropologinių tyrimų metu

Vienas čiabuvis bando nufotografuoti kitą

 Moteris - katė, 1970 m.

 Marind-Anim genties lankininkai. 1900 m., Olandų Ost-Indija

Papuasų grupė su vaikais ir paršeliais, 1930 m.

šaltinis:

moya-planeta.ru