Naujoji
Gvinėja – tai antra pagal dydį po Grenlandijos sala Žemėje.
Senų senovėje Gvinėja buvo Australijos žemyno dalis, tačiau
atsiskyrė nuo jo pakilus pasaulinio vandenyno lygiui. Manoma, kad
pirmieji žmonės iš Azijos čia persikėlė 45 000 pr. Kr. Būtent
jie ir davė pradžią daugiau nei tūkstančiui pačių įvairiausių
genčių. Dalis jų iki šiol gyvena pirmykštėje bendruomeninėje
santvarkoje. Papua gyventojų kaimai palyginti nedideli: juose gyvena
po 100 – 150 žmonių.
Kanaukių genties narys su dviem savo žmonom, 1959 m.
Papuasas su kepta žuvimi, 1955 m.
Žmogaus kaukolė, 1955 m.
Krevečių gaudytojai, 1955 m.
Genties merginos doroja kokoso riešutus, 1954 m.
Ši papuasų nuotrauka padaryta 1903 m. antropologinių tyrimų metu.
Asmatų genties nariai savo valtelėse, 1951 m.
Asmatų genties kaimas, 1954 m.
Daktaras Hoffmanas tarp papuasų, 1926 m.
Papuasų lūšna, 1926 m.
Šeima prie lūšnos, 1951 m.
Šokėjas, 1903 m.
Raupsuotieji, 1930 m.
Moterys su ritualinių pjūvių žymėmis ant kūnų, 1938 ir 1930 m.
Purvinieji
Asaro žmonės (angl. Asaro Mudmen) – viena garsiausių Naujosios
Gvinėjos genčių, pasižyminti ant veido nešiojamomis molinėmis
kaukėmis.
Pasak
genties legendos, kažkada Asaro žmonės buvo sumušti priešų ir
pasislėpė dumblinoje upėje. Naktį murzini jie išlipo į krantą
ir savo išvaizda mirtinai išgąsdino priešą. Nuo to laiko Asaro
genties žmonės nešioja molines karo kaukes.
Asaro genties žmogus fotografuojamas antropologinių tyrimų metu
Vienas čiabuvis bando nufotografuoti kitą
Moteris - katė, 1970 m.
Marind-Anim genties lankininkai. 1900 m., Olandų Ost-Indija
Papuasų grupė su vaikais ir paršeliais, 1930 m.
šaltinis:
moya-planeta.ru
