2015 m. liepos 30 d., ketvirtadienis

Imperinis japonų karo maršas „Battōtai“ (vertimas ir muzika)

Vienas mėgstamiausių mano karinių kūrinių yra imperinis Japonijos karo maršas „Battōtai, pavadinimą kurio, jei tikėti šaltiniais, galima išversti kaip „Būrys su apnuogintais kardais“.

Truputis istorinio koteksto.
Battōtai“ – laikomas bene pirmuoju japonų karo maršu, sukurtu europietiškų karinių maršų pavyzdžiu. Maršo tekstas, kuris aprašo imperatoriaus kariuomenės kovą su nenorinčiais jam paklusti samurajų sukilėliais, parašytas 1882 metais poeto Masakadzu Tojamos. Šios eilės iškarto tapo be galo populiarios tarp jaunų japonų, tačiau dainuotos pagal skirtingas melodijas. 1885 metais prancūzų kompozitorius ir kviestinis japonų karo orkestro dirigentas Charles Leroux parašo „Battōtai“ muziką ir tai puikiai paaiškinta iš esmės europietišką melodijos prigimtį. 


Muzikos autorius Charles Leroux (1851 - 1926 m.)

Muzika japonams tiko, nors, kaip sakoma, iš pradžių jų orkestrai gana sunkiai prisitaikydavo prie neįprasto azijiečio ausiai takto.
Ilgainiui „Battōtai“ tapo vienu iš japonų militarizmo simboliu. Ji nuolat transliuota per radiją, „Battōtai“ garsų lydimi japonų daliniai kovėsi Antrajame pasauliniame kare. Beje, šis maršas iki šiol yra kariniame japonų repertuare, nors kadaise japonų okupuotuose šalyse jis sukelia gana neigiamus jausmus.

Tekstas.
Žinoma, japonų kalboje aš nusimanau lygiai tiek pat, kiek ir tikriausiai dauguma „Istorijos įdomybių“ skaitytojų, todėl lietuviškas vertimas surašytas remiantis angliškais ir rusiškais vertimais. Sutinku, kad būtent dėl šios priežasties jis toli gražu nėra ir negali būti tobulas, bet pačią eilių esmę, labai tikiuosi, visgi pavyko perteikti.
Po velnių, tai vienas karingiausių mano skaitytų tekstų, kuriame galima susidaryti įspūdi ir apie religinius japonų kario vaizdinius. Imperatorius ir imperija – yra šventa, tai yra – viskas, o gyvybė... argi ji ką nors reiškia?


Lietuviškas vertimas:

„Būrys su apnuogintais kardais“

  Mes esame Imperijos kariuomenė ir mūsų priešai yra Imperatoriaus priešai,
Kuriems nėra vietos žemėje ir danguje.
Priešų vadas – didžiausias iš visų didvyrių, o jo kariai – visi (kaip vienas) narsūs ir aršūs samurajai.
Bet netgi narsiausiems, galintiems be gėdos stoti prieš rūsčias dievybes,
klestėjimo nebus, jei jie įvykdė išdavystę!

Kol nesunaikinsime priešo, pirmyn, visi kartu pirmyn!
Pakėlė žėrinčius kardus, žengsime pirmyn, pasirengę mirti!

Japonų imperijos karius ir tradicijas, sergėja ginklo dvasia.
Kuri nugrimzdo praeitin po Meidži restauracijos,
tačiau dabar japonų ginklų šlovė po tiekos metų vėl atgimsta.
Ir draugai, ir priešai, visi kartu privalo mirti.
Tiems, kuriuose gyva japonų dvasia, atėjo laikas mirti,
Kad nesigėdytų pasislėpę už kitų nugarų.

Jei pažvelgsime tolyn į priekį, ten bus kardai, kardai dešinėje, kairėje, ir visur aplink
Užkopkime ant to kardų kalno, kad mus išgirstų ateity.
Mes privalome dabar įkopti į prieš mus stūksantį kardų kalną
Ne tam, kad išpirktume savo nuodėmes, o tam, kad sutriuškintume maištininkus!
Ką mums reiškia kažkoks kardų kalnas?

Kas tai, ašmenys žeri? Ar žaibas nušvinta tarp debesų?
Kas tai, patrankos gaudžia? Ar griaustinis griaudėja danguje?
Tie kas krito nuo priešų kardų, ar tie kurių gyvybes nutraukė kulkos?
Jų negyvi kūnai sukritę tarytum kalnai, o kraujas liejasi upeliais,
Tačiau jų mirtis – tai mirtis už Imperatorių!

Netgi jei po kulkų kruša, nebrangindamas vienintelio gyvenimo,
Aš eisiu į priekį ir žūsiu taip pat (kaip kiti),
Kaip balta rasa, kuri išnyksta siaučiant vėjui.
Ištikimo (kario) mirtis nebus beprasmė, todėl, kad mirštama be kartėlio.
Tie, kas esate pasirengę tam, nesitraukite nė žingsnio atgal!

Ir štai, aš mirsiu čia už Imperatorių ir savo šalį.
Gyvenimą reikia atmesti, net jei (narsaus kario) kūnas pražus.
Jo vardas, kaip sako, bus pašlovintas šimtmečiais.
Kitaip nėra prasmės gimti samurajumi.
Tenevadina mus begarbiais šunimis ir tenekaltina bailumu. 

Na, ir jei kam reikia, japoniškas originalas (nepilnas) lotyniškomis raidėmis: 

  „Battōtai“
 
Ware wa kan gun wagateki wa
Tenchiirezaru choutekizo
Teki no taishou taru mono wa
Kokon musou no eiyuu de
Kore ni shitagou tsu wa mono wa
Tomo ni hyoukan kesshinoshi
Kijinni hajinu yuuaru mo
Tenno yurusanu hangyaku wo
Okoseshi mono wa mukashi yori
Sakae shitame shi arazaru zo
Teki no horoburu sore made wa
Susume ya susume moro tomo ni
Tamachiru tsurugi nuki tsurete
Shisuru kaku gode susumubeshi


Mikuni no fuuto mono no fu wa
Sonomi wo mamoru tamashii no
Ishiin kono kata suta retaru
Nippon to no ima sara ni
Mata yo niizuru mi no homare
Teki mo mika tamo moro tomo ni
Yaeba no moto ni shisubeki ni
Yamato-damashii aru mono wo
Shisubeki toki wa ima naru zo
Hi toni oku rete ha jikaku na
Teki no horoburu sore made wa
Susume ya susume moro tomo ni
Tamachiru tsurugi nuki tsurete
Shisuru kaku gode susumubeshi 

Maršo muzika be žodžių su japonų kariuomenės dokumentika: 


Mūsų dienų atlikimas:



Pagrindinis šaltinis:
nihongunka.com