Senovės
Romoje garbinta savotiška dievybė – Fascinusas (lot. Fascinus),
kuri dažniausiai vaizduota „vyriško pasididžiavimo“ pavidalu,
kai kada – su kojomis ir sparnais.
Fascinusais
taip pat vadinti ir falo formos amuletai, kurie galėjo būti
nešiojami ant kaklo ar juosmens, o taip pat kabinti namuose.
Kaip
žinia, senajame mene lytinių organų vaizdavimas dažniausiai
reiškė ne tiek pornografiją ar tiesioginį gašlumą savaime, kiek
simboliškai sietas su sveikata, jėga, vaisingumu, kažko pradžia
ir... pergale prieš bet kokias neigiamas jėgas. Todėl senovės
romėnų visuomenėje fascinuso reikšmė buvo apsauginė. Tikėta,
kad amuletai saugo nuo nužiūrėjimų, užkeikimų, ligų, pavydo,
kitų blogų įtakų. Beje, įdomu tai, kad juos dažnai nešiodavo
vaikai ir pastoti trokštančios moterys. Deja, mūsų laikais ant
sienų paišomi sparnuoti vyriški padargai vargu ar siejasi su
Senosios Romos kultais...
