Fascinus

Senovės Romoje garbinta savotiška dievybė – Fascinusas (lot. Fascinus), kuri dažniausiai vaizduota „vyriško pasididžiavimo“ pavidalu, kai kada – su kojomis ir sparnais.

Fascinusais taip pat vadinti ir falo formos amuletai, kurie galėjo būti nešiojami ant kaklo ar juosmens, o taip pat kabinti namuose. 

Kaip žinia, senajame mene lytinių organų vaizdavimas dažniausiai reiškė ne tiek pornografiją ar tiesioginį gašlumą savaime, kiek simboliškai sietas su sveikata, jėga, vaisingumu, kažko pradžia ir... pergale prieš bet kokias neigiamas jėgas. Todėl senovės romėnų visuomenėje fascinuso reikšmė buvo apsauginė. Tikėta, kad amuletai saugo nuo nužiūrėjimų, užkeikimų, ligų, pavydo, kitų blogų įtakų. Beje, įdomu tai, kad juos dažnai nešiodavo vaikai ir pastoti trokštančios moterys. Deja, mūsų laikais ant sienų paišomi sparnuoti vyriški padargai vargu ar siejasi su Senosios Romos kultais...