2015 m. liepos 13 d., pirmadienis

Faktai apie Kukluksklaną

Kuklukslanui (toliau - KKK) bemaž 150 metų, tad įdomūs faktai apie jo veiklą.
- KKK buvę Konfederatų kariuomenės karininkai įkūrė 1865 m. gruodžio 24 d., tai yra, per pačias Kalėdas. Pagrindinis organizacijos tikslas buvo kova prieš juodaodžių ir baltųjų lygiateisiškumą. 

XX a. prie to prisidėjo antikomunizmas, nusistatymas prieš katalikus (KKK vadovybę iš esmės sudarė protestantai), neigiamas požiūris į imigrantus, pavyzdžiui, iš Rytų Europos. 


KKK narių eitynės Solsberyje, 1966 m.

- Iš pat pradžių KKK susikūrė kaip slapta draugija, savotiškas rasistinis pseudoreliginis ordinas. Paslaptingą jo struktūrą bei simboliką daugelis istorikų lygino su masonų ložių struktūra bei simbolika, tačiau KKK ideologijoje dominavo ryški rasistinė sudedamoji.
KKK narių skaičius, priklausomai nuo laikotarpio, nuolat kito. Įvairiais duomenimis, antrojoje XIX a. pusėje slaptos organizacijos nariais buvo nuo 500 000 iki 2 milijonų JAV piliečių. Vėliau tokiais skaičiais Klanas pasigirti jau nebegalėjo.


KKK nariai, 1923 m.

- KKK atgimdavo tris kartus. Aštuntojo XIX a. dešimtmečio pradžioje tuometinis KKK vadovas, generolas Forestas paskelbė apie tai, kad organizacijos veikla nutraukiama, tačiau 1915 metais įvyko steigiamasis Antrojo klano susirinkimas. 1944 metais KKK skilo į kelias tarpusavyje nelabai sutariančias grupes, kurios vėl susivienijo aštuntajame XX a. dešimtmetyje. Netrukus pagrindiniai Klano vadai buvo suimti policijos, kas lėmė eilinį susiskaldymą. Mūsų dienomis JAV skaičiuojama keletas organizacijų, skelbiančių save tikrosiomis istorinio KKK tradicijų paveldėtojomis. Sakoma, kad dabartiniu metu Klanas tapo savotiška savo motininių organizacijų parodija: dabar, pavyzdžiui, į jį gali stoti tiek katalikai, tiek tie „baltieji“, kurie anksčiau laikomi „baltaisiais“ nebuvo (meksikietiškų šaknų turintys JAV piliečiai, ar net turintieji tolimą „nebaltą“ protėvį).


KKK nariai linksminasi Canon city festivalyje, 1925 m.

- Pirmojo Klano įkūrėjais laikomi šeši Konfederatų kariuomenės veteranai, vardus kurių palyginti visai neseniai galima buvo perskaityti ant Piulaskio miestelio Tenesio valstijoje teismo pastato lentos: Makordas, Lesteris, Kenedis, Krou, Džounsas ir Ridas. Dabar žymioji lenta demontuota. 


Klano narių vaiko krikštynos, XX a. pradžia

- Dėl Kukluksklano pavadinimo kilmės ginčijamasi iki šiol. Pagal vieną versiją pavadinti organizaciją Kyklos (gr. „kyklos“ - ratas, susivienijimas) pasiūlė Ridas, o škotų kilmės Kenedis prie pavadinimo pridėjo klan (klanas). Kitų tyrinėtojų teigimu, žodis Kuklukslanas atkartojo garsą pertraukiant šautuvo spyną. Pagal trečią versiją – iš lotyniško žodžio cucullo (gobtuvas).
Šiaip ar taip KKK paprastai aiškinamas reiškiantis „Rato klaną“, tačiau ilgainiui Kyklos Clan virto Kukluxklan


Piešinys 1871 m. JAV spaudoje, vaizduojantis ankstyvojo Klano kostiumus. Atkreipkite dėmesį į tai, kad organizacijos nariai prisisiuvę skirtingus simbolius, pagal kuriuos vienas kitą atpažindavo.

- KKK pasižymėjo ganėtinai sudėtinga vidine struktūra. Organizacijai vadovavo „didysis išminčius“ kartu su dešimties „genijų“ taryba. Valstijos buvo vadinamos „karalystėmis“, kurių valdžioje stovėjo „didieji drakonai“ ir aštuonių „hidrų“ štabai. Kiekvieną karalystę sudarė „domenai“, kuriems vadovavo „didieji tironai“ su „furijomis“ - savo pagalbininkėmis. „Domenai“ buvo sudaryti iš atskirų „provincijų“. 


Pirmojo klano vadovas Natanielis Bedfordas Forestas (1821 - 1877 m.)
Konfederatų armijos generolas, "mobiliojo karo" doktrinos teoretikas ir vienas turtingiausių pietinių valstijų žmonių. Po karo buvo kaltinamas tuo, kad žudė į jo rankas patekusius šiauriečių kariuomenės juodaodžius belaisvius, tačiau to įrodyti nepavyko. 

Kitos pareigybės KKK viduje: „ciklopai“, „didieji žyniai“, „didieji sargybiniai“, „didieji turkai“. Eiliniai nariai buvo vadinami „vampyrais“. Dar buvo „didysis vėliavnešys“, kuris saugojo „didžiąją Klano vėliavą“.


Piešinys, vaizduojantis 1870 m. Šiaurės Karolinos klano kostiumus

- Balta Klano narių „uniforma“ atsirado ne iš karto. Ankstyviausiuose piešiniuose slaptos sąjungos nariai vilkėjo nebūtinai baltus apdarus ir nebūtinai smailėjančius gobtuvus. Įdomu tai, kad ankstyvuoju laikotarpiu kuklukslanininkai naudojosi paslaptinga ant keistų apdarų prisiuvama „heraldika“ (gyvūnų ar tam tikrų daiktų atvaizdai) pagal kurią atpažindavo vienas kitą. Konspiracija organizacijoje buvo tokia, atskiras eilinis narys nežinojo kaip be kaukių atrodo jo kolegos, nežinojo nei tikrųjų jų vardų, nei gyvenamosios vietos. Tad policijos pagautas eilinis kukluksklanininkas net nuožmiai tardomas dažnai neturėjo ką pasakyti. Atskiri KKK skyriai nieko nežinojo apie kitų skyrių veiklą, griežtos hierarchijos rėmuose atskiras narys pažinodavo tik savo tiesioginį vadą (ir tai, tik pagal jo emblemą). Patys skyriai dažnai pasivadindavo skirtingais pavadinimais (pvz., „Baltoji brolija“, „Baltosios kamelijos riteriai“, „Konstitucijos sargai“), tad išnarplioti ryšius tarp jų policijai buvo ganėtinai sudėtinga. Eilinis narys dažnai net nenutuokė, kad yra maža milžiniško daugelį valstijų apraizgiusio voratinklio dalis. 


Kryžiaus deginimo tradicija Pirmajam klanui buvo nebūdinga. Ji susiformavo XX a. pradžioje kaip savotiškas karo paskelbimo simbolis. Teigiama, kad tai - perimta keltų tradicija: Senojoje Škotijoje degantis kryžius kvietė klanus susiburti į bendrą kovą. Beje, KKK degino kryžius savo priešų kiemuose siekdami juos įbauginti.

- Ankstyviausiu savo egzistavimo laikotarpiu KKK daugiau gąsdino nei vykdė realius nusikaltimus. Žmogžudysčių imtasi kiek vėliau nusprendus, kad bauginimo akcijos negarantuoja reikiamo rezultato. Pasislėpę po keistais apdarais organizacijos nariai šuoliavo JAV miestelių gatvėmis mirtinai gąsdindami juodaodžius gyventojus. Įdomu tai, kad pastarųjų tarpe įsivyravo prietaras, jog KKK nariai – tai žuvusiu Konfederatų karių vėlės, pakilusios iš anapus baisiam kerštui. Klano nariai noriai palaikė šį mitą juodaodžių tarpe, tačiau jis išsisklaidė tuomet kai žuvę kuklukslanininkai pasirodė esantys paprasčiausi žmonės: miestelio kaimynai, netgi pažįstami. 


Klano aukos, XX a. pradžia. 
Klano veiklą tyrinėjantys istorikai teigia, kad pirmaisiais savo veiklos metais KKK būtų sunku priskirti teroristinėms, atvirai nusikaltėliškoms organizacijoms, bet netrukus ji tokia tapo.

Žudė ir degino KKK dažnai ne iškart. Aukai pradžioje siųstas paslaptingas įspėjimas (ąžuolo šakelė, apelsino ar moliūgo sėklos). Įspėtasis galėjo pasirinkti: išsižadėti savo įsitikinimų, nutraukti „priešiška“ veiklą, ar išvykti iš krašto. Priešingu atveju jo laukė greitas susidorojimas. Beje, Klano aukomis neretai tapdavo ir baltieji juodaodžių teisių gynimo aktyvistai, o štai „savo vietoje“ esantys buvę vergai praktiškai nerizikavo. Žudomi dažniausiai buvo tie juodaodžiai, kurie, KKK požiūriu, „pernelyg išsišokdavo“. Tokiu „išsišokimu“ galėjo būti įvertintas juodaodžio atėjimas į baltiesiems priklausančias įstaigas, dalyvavimas visuomeninėje veikloje, draugiški santykiai su baltaisiais.


Didžiausios Klano narių eitynės Vašingtone 1931 m., kurioje dalyvavo dešimtys tūkstančių paslaptingos draugijos narių. 

- Įdomu tai, kad pirmą kartą uždraudus KKK niekas iš pagrindinių jo vadų rimčiau nenukentėjo. Tai aiškinama tuo, kad Klano idėjoms slapčia pritarė daug JAV politikų, teisėsaugos struktūrų atstovai. Klano vadai garsėjo savo padėtimi visuomenėje, pažintimis, įtaka. Sunku buvo ir įrodyti, kad jie iš tiesų vadovavo paslaptingai sąjungai. 


Mūsų dienų KKK nariai. Skirtingų spalvų kostiumai liudijo hierarchiją organizacijos viduje

- KKK stipriai paveikė masinę kultūrą. Daugelyje JAV kurtų filmų ar parašytų knygų užsimenama apie šios organizacijos istoriją bei veiklą.
1999 m. spalio 13 d. Čarlstono miesto tarybą Pietinėje Karolinoje balsavo už tai, kad KKK būtų paskelbta teroristine organizacija, tačiau šis sprendimas galioja toli gražu ne visur. 


***
 Ši medžiaga pateikta grynai pažintiniais tikslais