Faktai apie Kukluksklaną

Kuklukslanas (KKK) buvo įkurtas 1865 m. gruodžio 24 d., o tai reiškia, kad organizacija veikia jau beveik 160 metų. Jos pagrindinis tikslas buvo kova prieš juodaodžių ir baltųjų lygiateisiškumą, o tai yra svarbus istorinis faktas. XX a. organizacija taip pat pasižymėjo antikomunizmu, nusistatymu prieš katalikus (KKK vadovybėje dominavo protestantai) ir neigiamu požiūriu į imigrantus iš Rytų Europos. Tai yra svarbūs aspektai, kurie atskleidžia organizacijos veiklą ir įtaką tuo metu.

Pradžioje KKK buvo įkurta kaip paslaptinga draugija, kuri turėjo rasistinį ir pseudoreliginį pobūdį. Daugelis istorikų palygino jos paslaptingą struktūrą ir simboliką būtent su masonų ložių struktūra ir simbolika, tačiau KKK ideologijoje dominavo ryškus rasizmas. KKK narių skaičius nuolat kito priklausomai nuo laikotarpio. Skirtingais duomenimis, antrojoje XIX a. pusėje šios slaptos organizacijos nariais buvo nuo 500 000 iki 2 milijonų JAV piliečių. Tačiau vėliau Klanas nebegalėjo didžiuotis tokiais narių skaičiais.

Degantis kryžius, senovės Škotijos karo simbolis, pirmą kartą pasirodė kaip Kukluksklano simbolis Thomas Dixon jaunesniojo knygos „The Clansman: A Historical Romance of the Ku Klux Klan“ puslapiuose. Nuotrauka: Getty Images

KKK atgimdavo tris kartus

XIX a. aštuntojo dešimtmečio pradžioje tuometinis KKK vadovas, generolas Forestas, paskelbė, kad organizacijos veikla nutraukiama, tačiau 1915 metais įvyko Antrojo klano susirinkimas. 1944 metais KKK skilo į kelias nelabai sutariančias grupes, kurios vėl susivienijo XX a. aštuntajame dešimtmetyje. Klano vadai buvo suimti policijos, kas lėmė susiskaldymą. Šiandien JAV yra keletas organizacijų, kurios skelbia save tikrosiomis istorinio KKK tradicijų paveldėtojomis. Klanas tapo savotiška savo motininių organizacijų parodija: dabar į jį gali stoti tiek katalikai, tiek tie, kurie anksčiau nebuvo laikomi “baltaisiais” (meksikiečių šaknų JAV piliečiai ar net turintieji tolimą “nebaltą” protėvį).

Pirmojo Klano įkūrėjais laikomi šeši Konfederatų kariuomenės veteranai, kurių vardus palyginti neseniai galima buvo perskaityti ant Piulaskio miestelio Tenesio valstijoje teismo pastato lentos: Makordas, Lesteris, Kenedis, Krou, Džounsas ir Ridas. Šiuo metu žymioji lenta jau demontuota ir nebegalima perskaityti jų vardų.

Dėl Kukluksklano pavadinimo kilmės vis dar vyksta ginčai

„Kukluksklano“ nariai važiuoja apžvalgos ratu Kolorado mugės aikštėje 1926 m. @The Royal Gorge Regional Museum and History Center

Vienas tyrinėtojas teigia, kad organizaciją galėjo pavadinti Kyklos, kuris reiškia “ratą” arba “susivienijimą” graikų kalba, o Kenedis, škotų kilmės asmuo, pridėjo žodį “klanas”. Kiti tyrinėtojai mano, kad žodis Kukluksklanas gali būti susijęs su garsu, kuris atsiranda pertraukiant šautuvo spyną. Trečia versija teigia, kad pavadinimas gali būti kilęs iš lotynų žodžio “cucullo”, kuris reiškia “gobtuvą”. Nepaisant visų šių teorijų, KKK paprastai aiškinamas kaip “Rato klanas”, tačiau su laiku pavadinimas Kyklos Clan virto Kukluxklan.

KKK išsiskyrė gana sudėtinga vidaus struktūra

Organizacijai vadovavo „didysis išminčius“ kartu su dešimties „genijų“ taryba. Valstybės buvo vadinamos „karalystėmis“, kurių valdžioje stovėjo „didieji drakonai“ ir aštuonių „hidrų“ štabai. Kiekvieną karalystę sudarė „domenai“, kuriems vadovavo „didieji tironai“ su „furijomis“ – savo pagalbininkėmis. „Domenai“ buvo sudaryti iš atskirų „provincijų“.

KKK viduje buvo įvairių pareigų: “ciklopai”, “didieji žyniai”, “didieji sargybiniai”, “didieji turkai”. Paprasti nariai buvo vadinami “vampyrais”. Taip pat buvo “didysis vėliavnešys”, kuris saugojo “didžiąją Klano vėliavą”.

Balta Klano narių “uniforma” nebuvo iš karto sukurta. Pradžioje slaptos sąjungos nariai vilkėjo įvairių spalvų apdarus ir skirtingus gobtuvus. Įdomu tai, kad kuklukslanininkai naudojo paslaptingą heraldiką ant savo apdarų, pagal kurią galėjo atpažinti vienas kitą. Konspiracija organizacijoje buvo tokia griežta, kad net eilinis narys nežinojo savo kolegų išvaizdos ar net tikrųjų jų vardų. KKK skyriai veikė atskirai, o ryšiai tarp jų buvo sudėtingi. Eilinis narys dažnai net neįtardavo, kad yra dalis didelio ir sudėtingo tinklo, kuris buvo išplitęs per daugelį valstijų.

Pradžioje KKK daugiau kėlė baimę nei vykdė realius nusikaltimus

Tik vėliau jie pradėjo imtis žmogžudysčių, nes suprato, kad bauginimo veiksmai negarantuoja norimo rezultato. Nariai, pasislėpę po keistais apdarais, siautėjo JAV miestelių gatvėmis, kur mirtinai gąsdino juodaodžius. Įdomu tai, kad žmonės pradėjo manyti, jog KKK nariai yra žuvusių Konfederatų karių vėlės, atėjusios keršyti. Klanas palaikė šį mitą, tačiau jis išsisklaidė, kai paaiškėjo, kad žuvę kuklukslanininkai buvo paprasti žmonės – miestelio kaimynai, netgi pažįstami.

Kukluksklano narys juodaodžių rajone Nuotrauka: Getty Images

KKK dažnai ne iškart žudė ir degino savo aukas. Pirmiausia, aukoms būdavo siunčiamas paslaptingas įspėjimas, kuris gali būti simbolizuotas kaip ąžuolo šakelė, apelsino ar moliūgo sėklos. Įspėtasis turėjo galimybę pasirinkti: atsisakyti savo įsitikinimų, nutraukti “priešišką” veiklą arba palikti šalį. Jei to nepadarė, jam laukė greitas susidorojimas. Beje, KKK dažnai taikydavo savo smurtą ir prieš baltuosius juodaodžių teisių gynimo aktyvistus, o buvę vergai, kurie gyveno “savo vietoje”, praktiškai nerizikavo. Dažniausiai žudomi buvo tie juodaodžiai, kurie, KKK nuomone, “pernelyg išsiskyrė”. Toks “išsiskyrimas” galėjo būti vertinamas kaip juodaodžio dalyvavimas baltiesiems priklausančiose įstaigose, dalyvavimas visuomeninėje veikloje arba draugiški santykiai su baltaisiais.

Įdomu tai, kad pirmą kartą uždraudus KKK, niekas iš pagrindinių jo vadų rimčiau nenukentėjo. Šis faktas aiškinamas tuo, kad daug JAV politikų ir teisėsaugos struktūrų atstovų slapčia pritarė Klano idėjoms. Klano vadai buvo gerbiami visuomenėje, turėjo įtakos ir garsėjo savo įžvalgomis. Buvo sudėtinga įrodyti, kad jie iš tiesų vadovavo paslaptingai organizacijai.

KKK turėjo didelę įtaką masinei kultūrai. Daugybė JAV sukurtų filmų ir parašytų knygų kalba apie šios organizacijos istoriją ir veiklą. Nors 1999 m. spalio 13 d. Čarlstono miesto taryba Pietinėje Karolinoje balsavo už tai, kad KKK būtų paskelbta teroristine organizacija, šis sprendimas nebuvo priimtas visose vietovėse.