Chirurginis epilepsijos gydymas nėra
šių laikų išradimas. Antikinėje Graikijoje, Romoje ir viduramžių
Europoje žmonėms, sergantiems epilepsija, retkarčiais atlikdavo
trepanaciją (kaukolės pragręžimą). Manyta, kad epilepsijos
priepuolį galėjo sukelti įvairūs sužeidimai, kaukolės lūžiai
ir pan., tad tokiais atvejais chirurgas mėgindavo pakelti įlūžusią
kaukolės dalį, "atstatyti" ją į vietą ir taip
pašalinti epilepsijos priežastį.
Visgi dažniau trepanacija būdavo
atliekama dėl mistinių ir neįtikėtinų, o ne dėl medicininių
priežasčių. Tikėta, kad atvėrus kaukolę, demonai, sukeliantys
ligas, nuodingos dujos ar syvai iš žmogaus organizmo lengvai
pasišalins per skylę galvoje. Žaizdų prideginimo praktika rėmėsi
tais pačiais įsitikinimais.
Šioje miniatiūroje vaizduojamas epileptikas,
kuriam vienu metu atliekamos abi procedūros – trepanacija ir
prideginimas.
Šaltinis:
Epilepticus sic curabitur (Būdas
gydyti epilepsiją), Sloane Manuscript, XII amžius
