Epilepticus sic curabitur

Chirurginis epilepsijos gydymas nėra šių laikų išradimas. Antikinėje Graikijoje, Romoje ir viduramžių Europoje žmonėms, sergantiems epilepsija, retkarčiais atlikdavo trepanaciją (kaukolės pragręžimą). Manyta, kad epilepsijos priepuolį galėjo sukelti įvairūs sužeidimai, kaukolės lūžiai ir pan., tad tokiais atvejais chirurgas mėgindavo pakelti įlūžusią kaukolės dalį, "atstatyti" ją į vietą ir taip pašalinti epilepsijos priežastį.

Visgi dažniau trepanacija būdavo atliekama dėl mistinių ir neįtikėtinų, o ne dėl medicininių priežasčių. Tikėta, kad atvėrus kaukolę, demonai, sukeliantys ligas, nuodingos dujos ar syvai iš žmogaus organizmo lengvai pasišalins per skylę galvoje. Žaizdų prideginimo praktika rėmėsi tais pačiais įsitikinimais.

Šioje miniatiūroje vaizduojamas epileptikas, kuriam vienu metu atliekamos abi procedūros – trepanacija ir prideginimas.

Šaltinis: 

Epilepticus sic curabitur (Būdas gydyti epilepsiją), Sloane Manuscript, XII amžius