Baltijos jūra – nei labai gili, nei audringa,
nėra čia ir klastingų rifų. Tačiau jos dugne dūla tūkstančiai
nuskendusių laivų. Apie pavojus dar kartą priminė prieš kelias
dienas prie Švedijos krantų aptiktas XX a. pradžios rusiškas
povandeninis laivas, kuris, kaip manoma, galėjo nuskęsti po
susidūrimo su švedų garlaiviu.
Panašių radinių gausa palyginti seklios Baltijos
dugne stebinti neturėtų: šioje vidinėje Europos jūroje nuo seno
kirtosi geopolitiniai daugelio šalių interesai, vyko nuožmios
kovos, skendo laivai ir jų įgulos.
Kadaise šiaurinių jūrų valdove vadinta Švedija
šaltuose Baltijos vandenyse prarado tris savo karališkojo laivyno
pažibas – „Marsą“, „Vazą“ ir „Karūną“.
1564 m. netoli Elando salos nuskendo švedų
flagmanas „Marsas“. Galingas, daugiau nei šimtu pabūklų
ginkluotas burlaivis susidūrė su jungtiniu Danijos, Lenkijos ir
laisvojo Liubeko miesto laivynu. „Marso“ įgula įnirtingai
priešinosi žymiai gausesnėms sąjungininkų pajėgoms, tačiau
nelabai sėkmingai.
Karo laivas "Marsas"
Galingas parako atsargų sprogimas laivą supurtė
tada, kai jo kapitonas paskelbė norintis pasiduoti. Romėnų karo
dievo vardu pakrikštytas flagmanas bemat nugrimzdo į dugną ir narų
buvo atrastas tik 2011 metais.
1625 m. Šiaurės liūtu pramintas Švedijos
karalius Gustavas II Adolfas palaimino Baltijos vandenų milžino –
karališkojo laivo „Vaza“ statybą. Neįtikėtinai brangus,
įspūdingas, gausiais raižiniais puoštas ir moderniausia to meto
ginkluote aprūpintas karinės švedų galybės simbolis turėjo
tapti svariu argumentu kovoje dėl viešpatavimo jūroje.
Tačiau 1628 metų rugpjūčio mėnesį, tik
išplaukęs iš Stokholmo uosto, laivas pakrypo ant šono ir
netikėtai pradingo po vandeniu. Valdovo suburta komisija svarstė
įvairias katastrofos priežastis, tačiau galiausiai nuspręsta, kad
projektuojant „Vazą“ buvo padaryta rimtų klaidų. Ir nors
pirmieji bandymai iškelti laivą (ar bent jo patrankas) vyko dar
XVII a., į sausumą jis išvilktas tik 1961 metais. Dabar didingas
laivas eksponuojamas viename iš Stokholmo muziejų.
Iš jūros dugno iškeltas laivas "Vaza" dabar eksponuojamas viename Stokholmo muziejų
1676 metų birželio pradžioje vykusiame mūšyje
prieš jungtinį danų ir olandų laivyną po vandeniu nugrimzdo dar
vienas galingas Švedijos laivyno ramstis – karinis burlaivis
„Karūna“ (Kronan). Kovos metu flagmanas nesėkmingai manevravo
prieš stiprų vėją ir smarkiai pakrypo, be to, kaip ir „Marso“
atveju, laive dėl iki šiol nenustatytų priežasčių sprogo parako
statinės. „Karūna“ nugarmėjo į dugną prie pietinės Elando
pakrantės.
Žuvo beveik visi įgulos nariai, įskaitant ir patį
kapitoną. Beje, tąsyk švedams vis dėlto pavyko iškelti į
paviršių pusę burlaivio patrankų, o 2005 metais narai išgriebė
ir „Karūnos“ iždą – skrynią su daugiau nei šešiais
tūkstančiais sidabro monetų.
"Karūnos" sprogimą vaizduojantis XII a. piešinys
1857 metais Rusijos imperija prarado linijinį
burlaivį „Lefortas“. Karo veiksmuose jis nedalyvavo, tačiau
nuolatos kursuodavo Suomių įlankoje saugodamas Peterburgo prieigas.
1857 m. „Lefortas“, plaukdamas iš Talino į savo nuolatinę
žiemojimo bazę Kronštate, nuskendo stiprios audros metu kartu su
pusdevinto šimto žmonių.
Netoli buvę kiti du rusų karo laivai „Leforto“
įgulai padėti niekuo negalėjo dėl itin prastų oro sąlygų.
Komisija nusprendė, kad burlaivis ilgą laiką nebuvo tinkamai
prižiūrimas, todėl pagrindine katastrofos priežastimi įvardintas
techninis jo netvarkingumas. Beje, „Leforto“ tragedija buvo
laikoma daugiausia gyvybių Baltijos jūroje taikos metu nusinešusia
nelaime iki 1994-ųjų, kai nuskendo keltas „Estonia“.
XIX a. tapytojo Ivano Aivazovskio piešinys, vaizduojantis "Leforto" keleivių žūtį
Įsiplieskus Pirmajam pasauliniam karui, 1914 metų
gruodį, plaukdami minuoti Latvijos pakrančių nuskendo du
eskadriniai carinės Rusijos minininkai – „Ispolnitelnyj“ ir
„Letučij“. Priežastis: didžiulė perkrova sprogmenimis ir
smarkus jūros bangavimas, nors iš pradžių manyta, kad nugrimzdo
jie ne be vokiečių laivyno pagalbos. Kuršo krantų abu minininkai
taip ir nepasiekė: „Ispolnitelnyj“ liekanas jūros gelmėse prie
Jusarės salos buvo aptiktos tik prabėgus beveik šimtmečiui nuo
tragedijos.
Į Baltijos dugną nugarmėjęs carinės Rusijos minininkas "Ispolnitelnyj"
Antrojo pasaulinio karo metais Baltija vėl tapo
kovos veiksmų zona. Dažniausiai prisimenama 1945 m. sausio 30 d.
karo pabėgėlius gabenusio ir sovietų torpedos nugramzdinto
vokiečių keleivinio laivo „Wilhelm Gustloff“ katastrofa, nors
jis toks ne vienintelis.
Vasario 10 d. sovietai jau buvo torpedavę keleivinį
„General von Steuben“ (apie 3600 aukų), o balandžio 16 d.
dugnan pasiuntė „Goya“ (apie 7000 žuvusių). Beje, kelios
savaitės prieš „Goya“ nuskendimą britų aviacija pelenais
pavertė Liubeko įlankoje esantį vokiečių laivą „Cap Arkona“
(apie 5600 aukų), kurio daugumą keleivių sudarė nacių
koncentracijos stovyklų kaliniai.
Sąjungininkų atakos prieš civilius gyventojus
gabenančius laivus net ir šiandien susilaukia didžiulio ir
visiškai teisėto visuomenės pasmerkimo, nors objektyvesni
istorikai pripažįsta, kad nemaža dalis atsakomybės už tai tenka
ir patiems vokiečiams.
Pastarieji nepaisė karo pabėgėlius gabenančiam
transportui nustatyto ženklinimo (pavyzdžiui, „Goya“ buvo
nudažyta maskuojančiomis karo laivams būdingomis spalvomis), be
to, dažnai kartu su civiliais, prieštaraujant visoms tarptautinėms
normoms, buvo plukdomi ginkluoti kariai bei Vermachto technika.
Baltijos dugnas nusėtas ne tik kadaise vandens
paviršiuje plaukiojusių, bet ir povandeninių laivų nuolaužomis.
Viena dažniausių jų žūties priežasčių – susidūrimas su
minomis ar priešų bombomis, nors neapsieita ir be grynai techninių
priežasčių.
Vien šiaurinės Baltijos jūros dalyje nuskendo
daugybė povandeninių laivų, tarp kurių carinės Rusijos „Bars“
ir „Lvica“, o taip pat sovietiniai D-1 „Dekabrist“, L-2
„Stalinec“ ir daugybė kitų. Įdomu tai, kad 1941 m. lapkričio
1 d. Suomių įlankos vandenyse sprogusi mina nugramzdino sovietų
nusavintą buvusį nepriklausomos Estijos povandeninį laivą
„Kalev“. Tiksli jo vieta Baltijos dugne nenustatyta iki šiol.
Manoma, kad Baltijos jūroje buvo sunaikinta daugiau nei 60 povandeninių Trečiojo reicho laivų
Povandeninio vokiečių laivyno nuolaužos taip pat
išmėtytos nuo Suomijos krantų iki pat Danijos. Teigiama, kad karo
metais Baltijos vandenyse Trečiasis reichas prarado daugiau nei 60
povandeninių laivų, o likę buvo pačių vokiečių sunaikinti
operacijos „Regenbogen“ metu prieš pat kapituliavimo akto
pasirašymą.
Vitalijus Michalovskis
publikuota Lryte
