Viduramžių
mediciną gaubia mitų ir paslapčių skraistė, kadangi archeologai
retai randa autentiškų medicininių atliekų kasinėjimų vietose,
o senoviniuose manuskriptuose gausu informacijos apie žiaurius
gydymo būdus, nuodingus eliksyrus ir neįtikėtinas gydymo
priemones.
Škotijoje
yra unikali vietovė, kuri vadinasi Soutra Aisle. Karalius Malkomas
IV Mergelė (1141-1165) padovanojo šias žemes augustinų
vienuoliams, kurie pastatė vyrų vienuolyną ir bažnyčią.
Viduramžiais stovėjusiame komplekse galėjo gyventi 300-400 žmonių.
1164 m. karaliaus įsakymu buvo pastatyta to meto didžiausia ir
geriausią įrangą turinti ligoninė.
XII a. ligoninės liekanos. Soutra Aisle, Škotija
Kai archeologai pradėjo kasinėjimo darbus, jie aptiko storą juodos lipnios substancijos sluoksnį, kuris, kaip parodė vėlesni tyrimai, buvo žmogaus kraujas. Drėgname dirvožemyje kraujas, kitos medicininės atliekos, bakterijos ir ligų sukėlėjai užsikonservavo, kas padėjo mokslininkams padaryti daug neįtikėtinų atradimų.
Jūsų
dėmesiui tik nedidelis sąrašas to, ką pavyko aptikti:
Stiprūs
nuskausminamieji
Pirmas
tikras vaistas, rastas kasinėjimų metu, buvo augalų (dėmėtosios
maudos, drignių ir aguonų) mišinys. Suvartojus dideles šių
augalų dozes galima mirtinai apsinuodyti, o viename viduramžių
manuskripte rašoma, kad šis mišinys gali užmigdyti žmogų trims
dienoms ir dar neaišku, ar jis apskritai išbus. Tai buvo ne šiaip
nuskausminamieji, bet operacijų metu naudoti bendrieji anestetikai, ką patvirtino rastos amputuotos kūno dalys.
"Sužeistas žmogus". XV a. iliustracija, vaizduojanti visus galimus žmogaus sužeidimus
Vaistai
nuo kirmėlių
Tikriausiai
viduramžiais daugelio žmonių žarnyne veisėsi parazitinės
kirmėlės. Jų kiaušinių archeologai aptiko ir Soutra Aisle,
senoje drenažo sistemoje. Šalia rasta sidabražolės mišinio. Ši vaistažolė pasižymi sutraukiančiu poveikiu, vartojama
malšinti viduriavimą ir stabdyti vidinį kraujavimą.
Kirmėlės. XIV a. bestiarijus "Der Naturen Bloeme", Flandrija
Dezinfekcijos
priemonės
Negesintos
kalkės yra kaustinis (ėdus) chemikalas ir dezinfekcijos priemonė.
Jų pėdsakai rasti kraujo sluoksniuose, todėl spėjama, kad
kalkėmis naikintas atliekų tvaikas ir taip savotiškai dezinfekuojama.
Yrantys kūnai. Livre de la Vigne nostre Seigneur, Prancūzija, XV a.
Piliulės
lieknėjimui
Archeologai
Soutra Aisle aptiko ir karčiojo vikio, Lathyrus linifolius, pėdsakų.
Ši, mūsų laikais beveik pamiršta vaistažolė, šimtmečiais buvo
žinoma kaip apetito slopintoja. Ją vartodavo ūkininkai, kad
išgyventų nederliaus metus ir turtingieji, kurie valgė per daug.
Flamandų tapytojo Joachim Beuckelaer (1533-1573/4) paveikslas "Gerai įrengta virtuvė"
Pagirių
gydymas blogiau už pačias pagirias
Vienuoliai augustinai pagirias gydė keistokais vaistais. Mišinys gamintas iš nuodingų daugiamečio laiškenio sėklų ir druskos tirpalo, kuris sukeldavo dviejų valandų vėmimą bei viduriavimą. Šis vaistas nėra patikrintas ir nežinia, ar kas nors to imsis. Geriau jau kentėti pagirias :)
Vienuoliai augustinai pagirias gydė keistokais vaistais. Mišinys gamintas iš nuodingų daugiamečio laiškenio sėklų ir druskos tirpalo, kuris sukeldavo dviejų valandų vėmimą bei viduriavimą. Šis vaistas nėra patikrintas ir nežinia, ar kas nors to imsis. Geriau jau kentėti pagirias :)
Gimdos
susitraukimus skatinantys vaistai
Augustinų
vienuoliams buvo uždrausta užsiimti akušerija, tačiau archeologai
aptiko skalsės grybų ir kadagio uogų sėklų. Viduramžių
manuskriptuose šie augalai minimi kaip skatinantys gimdymą arba
sukeliantys persileidimą. Šiuolaikinis mokslas įrodė, kad skalsės
grybai gali sukelti labai stiprius gimdos susitraukimus, be to,
kasinėjimų metu aptikti ir negyvagimių kūnai. Visa tai davė
pagrindo teigti, kad vienuoliai nepaisė draudimų.
Rėžiukai
– ne tik salotoms
Turbūt
vienas iš keisčiausių radinių yra dantų krūva su rėžiukų
pėdsakais. Vėliau buvo rastas rašytinis įrodymas, kad rėžiukai
buvo naudojami stabdyti dantų iškritimą. Dantų krūva liudija,
kad gydymas buvo neveiksmingas. O gal veiksmingas? Juk rėžiukuose
vitamino C yra tiek, kad jo pakanka žmogui išgydyti nuo skorbuto ir
panašu, kad vienuoliai tai žinojo.
Viduramžių dantistas. XIV a. manuskriptas
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą