2015 m. liepos 2 d., ketvirtadienis

Apie "kačių vargonus"

XVI a. Ispaniją valdęs karalius Pilypas II turėjo ypatingą muzikinį instrumentą – „kačių klavesiną“ arba „kačių vargonus“. Tai buvo ilga dėžė su keturiolika pertvaromis atskirtų skyrių, į kurias susodindavo specialiai pagal kniaukimo toną atrinktas kates. 

Gyvūnų galvos kyšojo iš dėžės, o uodegos būdavo pritvirtinamos prie klavišų mechanizmų. Nuspaudus klavišą, smaili adata durdavo katei uodegon ar skaudžiai timpteldavo ją, ko pasekoje pasigirsdavo graudus kniaukimas. Taip būdavo išgaunamos vingrios „melodijos“.


XVII a. vokiečių gydytojas bei išradėjas Athanasius Kircheris savo metu rašė, kad „kačių vargonų“ garsais galima pagydyti žmogų nuo depresijos bei nuolatinės psichinės įtampos: esą kačių muzika pakelia nuotaika ir puikiai išblaško. Žinoma, apie užuojautą keturkojams negalėjo būti nė kalbos. Juk katės – tai gyvis, į kurį potencialiai gali įsikūnyti Šėtonas.