Yra toks
žodelis „šeštas“, kuris šiuo atveju reiškia ne tiek eilės
numerį, kiek žmogų, kuris daro viską ką paliepia kiti. „Šeštas“
ar „šešetukas“ - niekinama paslaugaus pataikūno pravardė,
kuris norėdamas kažkam įsiteikti, baimės spiriamas ar visiškai
savanoriškai nudirba už kitus visus jam nepriklausančius darbus,
atlieka kitų užduotis, teikia paslaugas, ir pan.
Bet kodėl
būtent „šeštas“, o ne „antras“, „ketvirtas“?
Iš tiesų
šį epitetą lietuviai perėmė iš rusų, o Rusijoje jis gimė
kalinių tarpe. Tradiciškai ten populiaresnė buvo vadinama nepilna
kortų kaladė, kurioje pati žemiausia korta yra ne dvejukė, o
šešiukė. Būtent todėl „šešiukė“ (rus. Шестерка)
tapo savo balso ir jokio autoriteto neturinčio kalinio sinonimu,
kuris kitų lieptas atlieka visus jam nepriklausančius darbus.
