Kodėl
homoseksualistus vadina žydrais? Šis klausimas neturi aiškaus
atsakymo, kadangi beveik visiškai netyrinėtas. Aišku tik viena: į
Lietuvą tradicija praminti homoseksualistus „žydraisiais“
atkeliavo iš Rusijos XX – XXI a. sandūroje (beje, būtent todėl
gerokai sumažėjo tėvų, duodančių savo vaikams Žydrūno vardą),
o pačioje Rusijoje tarpusavy varžosi dvi šios pravardės kilmės
versijos: „rusiškoji“ ir „vakarietiška“.
Pasak rusų
istoriko Viljamo (!!!) Pochliobkino,
devintajame praeito amžiaus dešimtmetyje „žydraisiais“ save
vadinti pradėjo patys didžiųjų Rusijos miestų homoseksualai. Esą
anais laikais jie viens į kitą meiliai kreipdavosi žodžiu golubčik (rus. balandėlis), kuris vėliau dėl kažkokių
priežasčių sutrumpėjo iki goluboj (rus. žydras) ir iš
aistringo vidinio kreipinio ilgainiui virto pašaipia pravarde.
Kitas
mokslininkas, kalbininkas Vladimiras Kozlovskis, laikėsi
„vakarietiškos“ kilmės versijos, teigdamas, kad XIX – XX a.
sandūroje JAV sąvoka blueribbon („žydra juosta“) reiškė
pasyvų homoseksualistą. Iš Jungtinių Valstijų ši pravardė
pateko į XX a. pradžios rusų kalinių žodyną ir paplito tarp jų
kaip goluboj. Anot Kozlovskio, žydros spalvos tapatinimas su
homoseksualumu, nors ir nebuvo itin populiarus, tačiau SSSR
sutinkamas kone visa jos gyvavimo laikotarpi. Daugelio požiūriu
Kozlovskio versija yra labai ginčytina ir silpnai argumentuota. Jis
nepaaiškina kodėl JAV homoseksualistai buvo vadinami „žydromis
juostomis“ ir kodėl žodžio goluboj Rusijos kalėjimų
kultūroje, kaip sakant, nebuvo labai žinomas iki pat XX a.
pabaigos.
Sociologas
bei seksologas Igoris Konas rašė, kad homoseksualių aistrų
kvartalai kadaise Paryžiuje vadinti „žydraisiais kvartalais“,
kas simboliškai nurodo į „uždraustą meilę mėnesienoje“, o
jei konkrečiau – į tai, kad vyriškos lyties vyriškų glamonių
ištroškę „nuodėmių miesto“ gyventojai savo pasimatymus
skirdavo naktimis arba toliau nuo „piktų homofobų“ akių.
Ir dar vieną
versiją pateikia homoseksualusis JAV profesorius Kevinas Mossas.
Atkreipęs dėmesį į tai, kad tarp sovietmečio pabaigos
homoseksualistų dažna pravardė Malvina (mėlynplaukė mergaitė iš
Tolstojaus pasakos apie Buratiną) ir į tai, kad kai kurios
„malvinos“ dažė savo plaukus žydra ar mėlyna spalva, Mossas
daro išvadą, kad būtent šis keistas įprotis ir davė pradžią
žydros spalvos siejimui su „netradicine orientacija“. Kodėl
būtent Malvina, o ne koks Artemonas, Karabasas ar Buratinas – taip
ir lieka neaišku.
