2015 m. birželio 22 d., pirmadienis

Atramėlės paliegėliams viduramžių Anglijos bažnyčiose

Kai kuriose viduramžių Anglijos bažnyčiose mišių metu galėjo būti tik dvasininkai. Pasauliečiai į jas tiesiog nebuvo įleidžiami. Pagal griežtas to meto taisykles ne vieną valandą trunkančių pamaldų metu niekas iš vienuolių negalėjo net prisėsti – viduje jokių suolų ir krėslų nebuvo, tad seniems bei sergantiems dvasininkijos atstovams buvo išties nelengva. 

Maždaug XI a., siekiant palengvinti paliegėlių dalią, prie bažnyčios sienų pradėtos tvirtinti medinės mizerikordijos (lot. gailestingumas) – nedidelės atramėlės, ant kurių buvo galima priglausti bent dalį užpakalio.

Žinoma, religinių scenų ant tokių atramėlių nevaizduosi, tad jos išsiskyrė ypatinga puošyba: velniukais, fantastinėmis būtybėmis, žmonių nuodėmes vaizduojančiomis alegorijomis. Būtent dėl savo „pasaulietiškumo“ mizerikordijos beveik nenukentėjo karaliaus Henrio VIII kovos su katalikybe metais ir daugelį jų galima pamatyti mūsų dienomis. 





Beje, viduramžiais mizerikordija dar buvo vadinamas ir durklas