Norvegija – viena labiausiai kadaise nuo maro nukentėjusių šalių. 1349 -ųjų epidemija nusinešė beveik trečdalį šalies gyventojų, o pats
kraštas patyrė didžiulį ūkio nuosmukį ilgiems amžiams. Tad
nenuostabu, kad norvegų tautosakoje atsirado vietos Pestai - kraupiai maro senei.
Pesta – Juodosios
mirties personifikacija. Ji įsivaizduota kaip siaubinga iš sodybos
į sodybą keliaujanti, mirtį bei ligas sėjanti ne šio pasaulio senė. Pesta
apsirengusi juodais drabužiais ir atvyksta nešina grėbliu arba šluota. Grėblys jos rankose reiškė, kad maras kirs pasirinktinai, o šluota, - kad mirs visi.
