Pasakojama,
kad XVII a. vienos britų grafienės veido odą darkė maži
randeliai, kuriuos moteris slėpdavo po priklijuojamomis juodos
medžiagos skiautelėmis. Nežinia, ar taip buvo iš tiesų, tačiau
netikrų apgamų mada netrukus tapo tikra Europos aukštuomenės
manija.
Anglijoje
netikras apgamėlis vadintas „grožio ženklu“ (beauty mark),
Prancūzijoje - „muse“ (moucheron).
XVIII a.
susiformavo ištisa „muselių“ kultūra, o jos pačios taip
paplito, kad „apgamo“ neprisilipdžiusi dažna aukštuomenės
dama jautėsi tarytum išrengta. Muselės gamintos įvairių formų
(pusmėnulio, žvaigždutės, karietos pavidalo ir pan.), jų pagalba
buvo galima užmaskuoti išvaizdos trūkumus ir netgi siųsti
nebylius signalus.
Pavyzdžiui, pusmėnulio formos „muselė“
reiškė moters sutikimą nakties pasimatymams, Amūro pavidalo –
meilę. „Grožio ženklo“ vieta veide taip pat turėjo savo
reikšmę („musėlė“ tarp smilkinio ir akies reiškė tai, kad
jos nešiotoja mano esanti aistringa persona).
Neretai
aukštuomenės moterų veidus puošė kelį „grožio ženklai“,
nors prisiklijuoti jų pernelyg daug buvo laikoma beskonybe. Beje,
kartais netikrus apgamus klijavosi ir „galantiškos epochos“
vyrai, nors ir ne taip dažnai kaip moterys.
