Iškart
prasidėjus Antrajam pasauliniam karui iš Europos parduotuvių dingo
nailoninės kojinės ir pėdkelnės. 1941 m. Didžioji Britanija
apribojo kai kurių medžiagų prieinamumą civiliams asmenims,
kadangi jų reikėjo karo pramonei. Ir tarp tų medžiagų pateko
nailonas. Po kiek laiko britų pavyzdžių pasekė ir JAV.
Karo metu
nailonas naudotas parašiutų bei virvių gamyboje, todėl labai sumažėjo kojinių bei pėdkelnių pasiūla. Pats produktas pabrango
daugybę kartų, o ir įsigyti jį tapo be galo sudėtinga. Tad, kai
sulopyti senas pėdkelnes buvo jau neįmanoma, daugelis moterų
pradėjo tiesiog dažyti kojas pėdkelnes imituojančia spalva ir
netgi nusipaišydavo jų siūles (atsirado ir tokias paslaugas teikiantys salonai). Beje, 1945 – 1946 m. JAV muštynės
prie parduotuvių dėl parduodamų pėdkelnių, kurių visoms
norinčioms neužteko, buvo įprastas dalykas.
Paišomos siūlės ir spalvinamos kojos
