Nardymo sportas olimpinėse žaidynėse

Šiais laikais vykstančiose olimpinėse žaidynėse nuolat kinta rungčių skaičius. Viena ar kita sporto šaka tai išbraukiama iš šio garbingo sąrašo, tai į jį įtraukiama. Be kelėtos kitų vandens sporto disciplinų šiandien olimpiečiai varžosi šuoliuose nuo tramplino. Tačiau 1900 metais vykusiose antrosiose moderniojo laikotarpio olimpinėse žaidynėse Paryžiuje buvo varžomasi paprasčiausioje, kiekvienam vaikėzui pažįstamoje rungtyje – nėrime į tolį. 

Keturiolika tuometinių olimpiečių bandė jėgas vienintelį kartą istorijoje į žaidynių programą įtrauktoje sporto šakoje. Šios trumpalaikės olimpinės rungties čempionu tapo prancūzas Charles de Vendeville, per 68,4 sekundes nunėręs 60 metrų.

Po ketverių metų JAV Sent Liuise vykusiose trečiosiose olimpinėse žaidynėse minėtos sporto šakos jau nebebuvo, tačiau vietoj jos įtrauktos dvi kitos. Pirmoji – šuoliai nuo tramplino, ilgam įsitvirtinę šiose prestižinėse žaidynėse, ir kita, taip pat vienintelį kartą olimpiadoje pasirodžiusi sporto šaka, - „distancinis nėrimas“. Jos taisyklės buvo paprastos, dažnai „praktikuojamos“ kiekvieno vandens pramogas mėgstančio vasarotojo. Varžybų dalyviai šokdavo į vandenį iš stovimos pozicijos ir stengdavosi kuo toliau nunerti nedarydami jokių papildomų judesių. Iš penkų dalyvių (visi amerikiečiai) pirmąją vietą užėmė William Dickey, po vandeniu įveikęs 19.05 metrus.

Norite sumušti nors ir senus, tačiau olimpinius rekordus? Vasara artėja.