2015 m. gegužės 6 d., trečiadienis

Kalinio dilema

1950 metais JAV matematikai Melvinas Dresheris ir Merrillas Floodas atranda vadinamąją „kalinio dilemą“. Ji yra tokia: pavyzdžiui, du įtariamieji suimami prieš jiems įžengiant į banką ir pasodinami į atskiras vienutes.
Tam, kad priversti juos prisipažinti ketinus apiplėšti banką policija įtariamiesiems siūlo pasirinkti: jei abu tylės, tai kiekvienas jų bus nuteistas po du metus kalėjimo. 

Tačiau jei vienas apkaltins kitą, o tas ir toliau tylės, tai išdavikas bus paleistas, o tylintis gaus keturis metus. Jei abudu įtariamieji apkaltins vienas kitą, tai kiekvienas jų praleis kalėjime po keturis metus. Be to, abu kaliniai žino, kad tokį patį pasiūlymą gavo ir jo kolega.

Kas vyksta toliau? Abu įtariamieji galvoja: „Esu tikras, kad kitas ims kalbėti. Jis apkaltins mane, aš gausiu penkis metus, o jį išlaisvins“. Tuoj pat į galvą šauna kita mintis: „Jeigu aš jį įskųsiu, tai mane išlaisvins. Kam kentėti abiem, jei vienam iš mūsų galima išvengti atsakomybės“? Žodžiu, šioje situacijoje daugumas kalinių apkaltindavo vienas kitą. Kadangi antrasis bendrininkas mąsto lygiai taip pat kaip ir pirmasis, abudu gauna po keturis metus. O jeigu abu tylėtų, tai gautų dvigubai mažiau. 

Ir dar vienas mokslininkų pastebėjimas: jei abiems kaliniams netgi leista tarpusavyje tartis bei nuspręsti dėl bendros strategijos, rezultatas dažniausiai gaunasi lygiai tas pats. Įtariamieji išduoda vienas kitą, kadangi žmonės iš esmės nelinkę pasitikėti vienas kitu.
„Kalinio dilemą“ labai dažnai iškyla kriminalistikos praktikoje.