Viena
iš brolių Grimų pasakų pasibaigia žodžiais: „ir visi mirė“.
Nepaisant to, kad pasaka pavadinimu „Apie vištelės mirtį“
(vok. Von dem Tode des Hühnchens) yra
ganėtinai trumpa, pats jos siužetas gana slegiantis.
Pagrindinis
pasakos personažas – gaidelis, bando pasisemti šaltinio
vandens tam, kad galėtų išgelbėti riešutu paspringusią vištelę.
Po to kai gaidelis įvykdo keletą užduočių ir nešinas šaltinio
vandeniu atskuba pas vištelę, pamato, kad ji mirusi.
Gaidelis veža palaidoti draugę, daugelis miško gyvūnų tai mato, gaili jo
ir bando padėti, tačiau paskęsta persikeldami per upelį
vienas po kito. Paskutinysis iš sielvarto miršta pats gaidelis, o pasaka
pasibaigia žodžiais „ir visi mirė“ (kai kuriuose vertimuose į
kitas kalbas: „ir visi pabaigė savo gyvenimą“). Šios istorijos
autoriai yra broliai Grimai, kurių pasakos dažnai pasižymi ne
tik tragiškumu, bet ir siaubingumu. Beje, Grimai ne tik kūrė savas
pasakas, bet ir užrašinėjo senąjį vokiečių folklorą.
Ar skaitytumėte tokią pasaką savo vaikams ir kokios išvados iš jos galima pasisemti?
