Mažai žinomos populiarių pasakų versijos

Tikriausiai kiekvienas yra girdėjęs pasakas apie Pelenę, Raudonkepuraitę ar Undinėlę. Kaip sakant, tai – pasaulinė klasika. Mažieji įpratę prie pasakų su laimingą pabaiga, tačiau tikriausiai nedaugelis žino, kad nemaža dalis populiarių istorijų vaikams buvo „humanizuotos“ vėlesniais laikais. O kaip tos pasakos baigdavosi seniau? 

1. Pinokis

1883 m. publikuotoje Karlo Kolodžio (Collodi) pasakoje Pinokis užmiega priešais ugnį, todėl jo kojos sudega. Beje, prieš tai Pinokis mediniu plaktuku užmuša nuolat pamokymus dalinusį Kalbantį Svirplį.

2. Snieguolė

1812 m. brolių Grimmų atpasakotame siužete pavydi Snieguolės motina (o ne pamotė!) siunčia medžiotoją, kad tas atneštų merginos kepenys ir plaučius, kuriuos motina ruošėsi suvalgyti.

Ten pat atpasakojama ir bausmė žiauriai motinai. Dukters vestuvėse ji pasirodo avinti įkaitintus geležinius batus, kuriuose šoka tol kol krenta negyva.

3. Raudonkepuraitė

Toje istorijoje, kurios pagrindu Šarlis Pero (Perrault) sukūrė savąją 1697 netų „Raudonkepuraitės“ versiją, močiutę prarijęs ir jos rūbais persirengęs vilkas iš tiesų buvo vilkolakis. Žvėris siūlo Raudonkepuraitei nusirengti ir gultis kartu sau juo į lovą prieš tai sudeginus savo drabužius. Raudonkepuraitei atsigulus, vilkolakis ją suvalgo.

Mergaitės išsigelbėjimas atsiranda jau vėlesnėse pasakos versijose.

4. Pelenė

Septintojoje 1857 m. brolių Grimmų tiražo kolekcijoje pasakos apie Pelenę siužetas kur kas niūresnis nei ankstyvajame Šarlio Pero variante. Šioje pasakos versijoje gražios, tačiau labai piktos Pelenės seserys, matydamos, kad jų kojos netelpą į aukso kurpaitę, nusipjauna sau pirštus (pirmoji sesuo) ir netgi pėdas (antroji sesuo). Balandžiai mato kai kurpaitė prisipildo kraujo. Princas supranta, kad Pelenė ir yra ta vienintelė jo išrinktoji, tuo tarpu paukščiai aštriais snapais iškabina piktos pamotės bei netikrų Pelenės seserų akis.

5. Mieganti gražuolė

1634 m. italo Džambatistos Bazilės (Basile) laikųš pasakos variante mergaitei po nagų susminga lino spyglys, nuo kurio dūrio ji užmiega. Miegančią gražuolę aptikęs princas negali atsispirti jos grožiui, todėl prievartauja ją miegančią. Po devynių mėnesių gražuolė pagimdo dvynius, iš kurių vienas, ieškodamas krūties, apžioja pirštą ir iščiulpią nuodingą spyglį. Miegančios gražuolės kerai dingsta.

6. Žiurkininkas

Pats populiariausias šios pasakos variantas toks: Vokietijos Hamelno miestą apipuolė žiurkės. Staiga pasirodo paslaptingas žmogus su dūdele ir pažada išlaisvinti miestą nuo graužikų.

Hamelno gyventojai sutinka sumokėti žiurkininkui gerą atlygį, tačiau kai žiurkės palieka miestą, apie savo pažadą pamiršta. Tada paslaptingasis muzikantas su savimi išsiveda visus miesto vaikus.

Vėlyvesnėse versijose žiurkininkas įvilioja vaikus į olą ir paleidžia juos tik tada kai miestiečiai pagaliau sumoka. Tuo tarpu ankstyvame variante žiurkininkas visus vaikus nuskandino upėje (išskyrus nuo visų atsilikusį šlubį).

7. Undinėlė

Disnėjaus filmas apie undinėlę pasibaigia Arielės ir Eriko verstuvėmis, kuriuose linksminasi ne tik žmonės, bet ir jūros gyviai. Tačiau Hanso Kristiano Anderseno rašytoje versijoje princas veda visai kitą merginą, o sielvarto apimtai Undinėlei siūlomas peilis, kurį ji turi susmeigti į savo mylimojo krūtinę. Vietoj to ji šoka jūron ir žūva pavirtusi puta.

Kiek vėliau Andersenas pakoregavo pasakos pabaigą ir Undinėlė virsta jau ne jūros puta, o „oro dukterimi“, laukiančia savo eilės pakilti į dangų. Tačiau tai vis tiek gana liūdna pabaiga. 

8. Rumpelštilcchenas 

Nuo kitų ši pasaka skyrėsi tuo, kad ją modifikavo pats jos autorius, prigalvojęs dar daugiau baisybių. Pirmajame variante nykštukas Rumpelštilcchenas jaunai merginai vija aukso siūlus iš šiaudų, kad toji galėtų išvengti bausmės. Tačiau už darbą nykštukas reikalauja atiduoti jam būsimąjį merginos pirmagimį. Ji sutinka, tačiau kai ateina laikas atsilyginti Rumpelštilcchenui, savaime suprantama, atsisako tai daryti. Tuomet nykštukas pareiškia, kad išlaisvins ją nuo baisios duoklės jei toji atspės jo vardą. Kadangi nykštuko vardą mergina žinojo, Rumpelštilcchenas nuo jos atstoja ir pradingsta.

Kitas variantas kruvinesnis. Rumpelštilcchenas iš pykčio taip trepsi koja, kad toji sulenda giliai į žemę ir norėdamas ją ištraukti nykštukas persiplėšia pusiau.

9. Trys lokiai

Šioje mieloje pasakoje figūruoja maža auksaplaukė mergaitė, kuri pasiklydo miške ir atsidūrė prie trijų lokių trobelės. Vaikas valgo meškų maistą, sėdi ant jų kėdžių, užmiega lokiuko lovoje. Kai žvėrys sugrįžo namo, mergaitė pabudo ir persigandusi pabėgo pro langą.

Tačiau ankstesnėje, originaliojoje versijoje, viskas kiek kitaip. Grįžę lokiai užtinką miegantį vaiką ir jį tiesiog sudrasko.