Senojoje
Romoje egzistavo tradicija suteikti originalius asmeninius vardus tik
keturiems pirmiesiems sūnums. Likusiems kartais būdavo parenkami
vardai pagal eiliškumą šeimoje: Quintus (penktas), Sextus
(šeštas), Septimus (septintas), ir pan. Vėliau pastarieji vardai
tapo visiškai savarankiškais tikriniais vardais ir Seksto vardą
turintis žmogus nebūtinai turėjo būti šeštas sūnus šeimoje.
