Bedlamas
(Bedlam; trumpinys nuo žodžio Bethlehem (Betliejus) – seniausia
psichiatrijos ligoninė ne tik Anglijoje, bet ir pasaulyje. Oficialus
įstaigos pavadinimas – Karališkoji Betliejaus ligoninė.
XIII a. už
miesto vartų stūksojęs pastatas priklausė religinei „Mūsų
Viešpaties iš Betliejaus brolijai“, tad nuo to laiko šiai
vietovei prilipo Betliejaus (Bedlamo) pavadinimas.
1574 m., kai
karalius Henris VIII perdavė pastatą Londono magistrato žinion,
čia įkurdinama apie 50 pirmųjų psichinių ligonių. Vėliau
pastatas nuolat perstatomas ir didinamas, pacientų skaičius vis
augo.
Pasakojama,
kad iš pradžių Bedlamo pamišėliai buvo laikomi baisiomis
sąlygomis: sukaustyti grandinėmis, visiškai izoliuoti nuo
pasaulio, dažnai kentė personalo patyčias, badavo, tačiau vėliau
reikalai ženkliai pagerėjo ir maždaug XIX a. pabaigoje Bedlamas
įgijo gana humaniškos ligoninės reputaciją.
Iš žymių
pacientų galima paminėti savo tėvą nužudžiusį anglų tapytoją
Richardą Dadda (1817 – 1886), pasikėsinimo į karalių Jurgi III
dalyvį Jamesą Haldfieldą (1771 – 1841 m.), Jorko katedros
padegėją, religinį fanatiką Jonathaną Martiną, Danieli
M'Naghteną (1813 – 1865 m.), dėl kurio veiksmų Britanijos
baudžiamajame kodekse atsirado sąvoka „nepakaltinamumas“.
Bedalamo
psichiatrinė ligoninė buvo uždaryta 1995 metais.
1869 m.
fotografo objektyvas užfiksavo Bedlamo ligonių veidus, tas žemiau
jų fotogalerija:
