2015 m. balandžio 15 d., trečiadienis

1920 m. medalis "Juodoji gėda"

Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui Vokietija pagal Versalio sutartį sąjungininkams privalėjo sumokėti milžiniškas reparacijas. Tačiau dėl itin sunkios ekonominės krašto būklės vokiečiai nuolat prašė atidėti mokėjimus. Prancūzai, žinoma, su tuo nesitaikstė ir okupavo kai kurias Saro bei Reino sritis norėdami atsiimti „skolas“ anglimi bei kitomis naudingomis iškasenomis. 

Okupuoti okupavo, tačiau labiausiai vokiečius žeidė ne pats okupacijos faktas, o tai, kad įžengusiuose Prancūzijos daliniuose buvo neproporcingai daug kolonijų negrų bei kitų „nebaltųjų“ (atminime, kad kalbame apie tuos laikus kai baltųjų rasės pranašumas dar buvo laikomas visuotine norma).

 
Eilinių vokiečių tarpe sklido kalbos, kad prancūzai tyčia atsiuntė „laukinius“ norėdami dar labiau pažeminti nugalėtą šalį. Tiesą sakant, kolonijų kariai su vietos gyventojais vokiečiais irgi nesiceremonijo. Visoje Vokietijoje pradėta šnabždėtis, kad „laukiniai“ masiškai prievartauja jaunas vokietaites. 

1920 m. vokiečių menininkas, dizaineris bei medalių kūrėjas Karlas Xavieras Goetzas sukuria satyrišką medalį „Juodoji gėda“ (bronza, diametras 58, 3 mm). Vienoje medalio pusėje karikatūriškai pavaizduotas pancūzų kolonijų kario profilis, nacionalinis šūkis „Laisvė, lygybė, brolybė“ (pranc. Liberte, Egalite, Fraternite) ir senasis Vokietijos devizas: „Die Wacht am Rhein!“ („Reino sargyba!“; Reino upė nuo seno skyrė Prancūziją nuo Vokietijos). 

Kitoje medalio pusėje pavaizduota nuoga išprievartauta vokietaitė pririšta prie... didžiulio penio, ant kurio užmautas prancūziškas šalmas. Šalia arfa su nutrūkusiom stygom ir akis trikampyje (šiuo atveju – Vokietiją pavergusių „žydomasonų“ simbolis“). Taip pat užrašas: „Die Schwarze Schande“ (vok. Juodoji gėda). 

Teigiama, kad sukurti tokį medalį Goetzą paskatino senovinė Vespasiano laikų moneta „Judėjos nukariavimas“. 


Beje, po to kai jau Hitlerio laikais vokiečių kariuomenė įžengė į demilitarizuotą Reino zoną, visi buvusių prancūzų kolonijų karių ir vokietaičių palikuonys (apie 400 asmenų) buvo priverstinai sterilizuoti. Nacių propaganda skelbė, kad „juodoji gėda“ turi būti nuplauta.