Vėlyvieji ir ankstyvieji Romos legionai

Lotyniškas žodis „legionas“ (legio) kilo nuo legere, reiškiančio sambūrį, (susi)rinkimą.

Paprastai sakydami „legionas“ įsivaizduojame gana stambų kovinį profesionalų vienetą, kurį įvairiais laikotarpiais sudarė nuo 4 iki 6 tūkst. karių, gaunančių už savo tarnystę piniginį atlygį, maistą, valstybės teikiamą ginkluotę bei amuniciją. Kiekvienas legionierius turėjo ištarnauti tam tikrą nustatytą laiką.

Visi legionai turėjo savo eilės numeri, dažnai - garbingą pavadinimą. Vienu metu Imperijos ramybę saugojo daugybė legionų, išmėtytų nuo Galijos Vakaruose iki Judėjos Rytuose.

Tačiau tai jau gana vėlyvi laikai...

Ankstyvuoju periodu legionu vadinta visa, tuomet palyginti nedidelė Romos kariuomenė, kuri buvo sušaukiama tik karo ar pratybų atveju. Kariauna buvo renkama senųjų Romos giminių pagrindu, iš kurių kiekviena turėjo pristatyti po 100 pėstininkų ir 10 kilmingų raitelių. Kariai privalėjo atvykti su sava ginkluote / šarvuote ir už tarnybą negaudavo jokio piniginio atlygio. Grėsmei praslinkus ar pratyboms pasibaigus legionas buvo paleidžiamas iki kito karto. Manoma, kad tais, ankstyvaisiais laikais visą Romos kariuomenę tesudarė apie pusketvirto tūkstančio žmonių.