Sovietinė
mokinių uniforma faktiškai buvo carinės Rusijos gimnazistų
uniformos analogas. Ją taip pat sudarė suknelė ir prijuostė
(balta šventinėmis dienomis ir juoda šiokiadieniais). Besimokančių
pradinėje mokykloje mergaičių suknelės spalva buvo ruda,
vidurinėje – mėlyna, vyresnėse klasėse - žalia.
Nuo 1920 m.
visos gimnazistės turėjo nešioti rudą
suknelę ir prijuostę. Specialius drabužius mokyklai savo galėjo
nupirkti tik pasiturintys žmonės, tad greit jų
nešiojimas paskelbtas buržuazine atgyvena. Atsirado netgi
paniekinamas šūksnis: „gimnazistė!“
Vieninga
mokyklinė uniforma SSSR įvesta Stalino laikais. Berniukams ji buvo
pilkos spalvos (kostiumą sudarė kelnės, marškiniai, platus diržas
su masyvia sagtimi ir kariško tipo kepurė su snapeliu - „furažkė“).
Uniformą
mergaitėms, kaip ir po senovei, sudarė ruda suknelė ir juoda prijuostė (balta - nekasdieniam nešiojimui).
Ruda tikriausiai pasirinkta kaip „dalykinė“, „neblaškanti“
susikaupimo, rimties ir savotiško kuklumo spalva.
Eksperimentuoti
su suknelės ilgiu ar persiūvimu buvo griežtai nepatariama: panašūs
bandymai visada susilaukdavo bausmės. Be to, mergaitės turėjo
nešioti kasas su "bantais". Jokie trumpi kirpimai, ar juolab –
sudėtingesnės šukuosenos, nebuvo leidžiami.
Kaspinai ir kasos propaguotos visuose moksleiviškose sovietų atvirutėse.
1962 m.
rugsėjo 1 d. pirmokai-berniukai į mokyklą jau ėjo su pilku pusiau
vilnoniu kostiumu – kelnėmis ir trijų plastmasinių sagų
švarkeliu.
Po kiek
laiko uniforma vėl pasikeitė:
Jaunesniųjų
klasių mokinių uniformą sudarė švarkas-striukė ir tamsiai
mėlynos spalvos kelnės. Kelnės kiek susiaurėjo, o švarkelio
dizainas priminė šiuolaikinę džinsinę striukę. Sagos buvo
aliumininės, baltos spalvos. Ant švarkų rankovių puikavosi
minkšto plastiko emblema su kylančia saule ir atverstu vadovėliu.
Emblemą
dažnai nuardydavo, kadangi atrodė ji ne itin estetiškai: dažai
ant plastiko po kurio laiko pradėdavo tiesiog nusitrinti.
Sovietinė
uniforma vyresnių klasių mokiniams buvo palyginti geros kokybės, o
kainavo nebrangiai, tad suaugusieji ją noriai pirko ir kaip darbo
drabužius. Todėl greitai ji tapo deficitu.
1984
m. mergaitėms sukurtas naujas kostiumas, sudarytas iš
sijono-trapecijos su klostėmis iš priekio, švarkas su kišenėmis
ir liemenė. Sijoną galima buvo nešioti arba su švarkeliu, arba su
liemene, arba visą kostiumą vienu metu. Beje, 1988 m. šiauresnių
SSSR regionų mokinėms žiemą buvo leista nešioti kelnes.
Pionierišką mergaičių uniformą sudarė tamsiai mėlynos spalvos
sijonas, balta palaidinę su trumpomis arba ilgomis rankovėmis ir
pionieriaus kaklaraištis. Berniukų - balti marškiniai, tamsios kelnės ir, savaime suprantama, kaklaraištis.
Svarbus
SSSR mokinio akcentas – ženklelis su Lenino atvaizdu, kurio
dizainas priklausė nuo mokinio amžiaus bei dalyvavimo tam tikroje
komunistinėje jaunimo organizacijoje. Jaunesnieji mokiniai -
„spaliukai“ nešiojo penkiakampę žvaigždę su „Leninu
vaikystėje“, pionieriai – liepsnų apsuptą raudoną žvaigždę
su užrašu „Visada pasiruošęs!“, vyresnieji mokiniai –
komjaunuoliai – vėliavos dizaino ženklelį su Lenino galva ir
užrašu VLKSM. Beje, pasižymėję „vyresnieji pionieriai“
galėjo nešioti ypatingą ženklelį – „pionierišką žvaigždę
komjaunuoliškoje vėliavoje“.
***
Sovietų simbolika šiame įraše demonstruojama išimtinai pažintiniais
tikslais.
iš
rusų vertė „Istorijos įdomybės“
