Trumpa SSSR mokyklinių uniformų istorija

Sovietinė mokinių uniforma faktiškai buvo carinės Rusijos gimnazistų uniformos analogas. Ją taip pat sudarė suknelė ir prijuostė (balta šventinėmis dienomis ir juoda šiokiadieniais). Besimokančių pradinėje mokykloje mergaičių suknelės spalva buvo ruda, vidurinėje – mėlyna, vyresnėse klasėse - žalia. 

Nuo 1920 m. visos gimnazistės turėjo nešioti rudą suknelę ir prijuostę. Specialius drabužius mokyklai savo galėjo nupirkti tik pasiturintys žmonės, tad greit jų nešiojimas paskelbtas buržuazine atgyvena. Atsirado netgi paniekinamas šūksnis: „gimnazistė!“

Vieninga mokyklinė uniforma SSSR įvesta Stalino laikais. Berniukams ji buvo pilkos spalvos (kostiumą sudarė kelnės, marškiniai, platus diržas su masyvia sagtimi ir kariško tipo kepurė su snapeliu - „furažkė“). 

Uniformą mergaitėms, kaip ir po senovei, sudarė ruda suknelė ir juoda prijuostė (balta - nekasdieniam nešiojimui). Ruda tikriausiai pasirinkta kaip „dalykinė“, „neblaškanti“ susikaupimo, rimties ir savotiško kuklumo spalva. 

Eksperimentuoti su suknelės ilgiu ar persiūvimu buvo griežtai nepatariama: panašūs bandymai visada susilaukdavo bausmės. Be to, mergaitės turėjo nešioti kasas su "bantais". Jokie trumpi kirpimai, ar juolab – sudėtingesnės šukuosenos, nebuvo leidžiami.

Kaspinai ir kasos propaguotos visuose moksleiviškose sovietų atvirutėse.  

1962 m. rugsėjo 1 d. pirmokai-berniukai į mokyklą jau ėjo su pilku pusiau vilnoniu kostiumu – kelnėmis ir trijų plastmasinių sagų švarkeliu. 

Po kiek laiko uniforma vėl pasikeitė: 

Jaunesniųjų klasių mokinių uniformą sudarė švarkas-striukė ir tamsiai mėlynos spalvos kelnės. Kelnės kiek susiaurėjo, o švarkelio dizainas priminė šiuolaikinę džinsinę striukę. Sagos buvo aliumininės, baltos spalvos. Ant švarkų rankovių puikavosi minkšto plastiko emblema su kylančia saule ir atverstu vadovėliu. 

Emblemą dažnai nuardydavo, kadangi atrodė ji ne itin estetiškai: dažai ant plastiko po kurio laiko pradėdavo tiesiog nusitrinti.

Sovietinė uniforma vyresnių klasių mokiniams buvo palyginti geros kokybės, o kainavo nebrangiai, tad suaugusieji ją noriai pirko ir kaip darbo drabužius. Todėl greitai ji tapo deficitu. 

1984 m. mergaitėms sukurtas naujas kostiumas, sudarytas iš sijono-trapecijos su klostėmis iš priekio, švarkas su kišenėmis ir liemenė. Sijoną galima buvo nešioti arba su švarkeliu, arba su liemene, arba visą kostiumą vienu metu. Beje, 1988 m. šiauresnių SSSR regionų mokinėms žiemą buvo leista nešioti kelnes. 

Pionierišką mergaičių uniformą sudarė tamsiai mėlynos spalvos sijonas, balta palaidinę su trumpomis arba ilgomis rankovėmis ir pionieriaus kaklaraištis. Berniukų - balti marškiniai, tamsios kelnės ir, savaime suprantama, kaklaraištis.

 

Svarbus SSSR mokinio akcentas – ženklelis su Lenino atvaizdu, kurio dizainas priklausė nuo mokinio amžiaus bei dalyvavimo tam tikroje komunistinėje jaunimo organizacijoje. Jaunesnieji mokiniai - „spaliukai“ nešiojo penkiakampę žvaigždę su „Leninu vaikystėje“, pionieriai – liepsnų apsuptą raudoną žvaigždę su užrašu „Visada pasiruošęs!“, vyresnieji mokiniai – komjaunuoliai – vėliavos dizaino ženklelį su Lenino galva ir užrašu VLKSM. Beje, pasižymėję „vyresnieji pionieriai“ galėjo nešioti ypatingą ženklelį – „pionierišką žvaigždę komjaunuoliškoje vėliavoje“. 

 

***

Sovietų simbolika šiame įraše demonstruojama išimtinai pažintiniais tikslais. 

 

iš rusų vertė „Istorijos įdomybės“