Viename iš praeitų tekstų apie riterių turnyrus
rašėme apie kolbeną - specialią medinę lazdą. Taigi, ten taip
pat užsiminta ir apie tai, kad šia lazda stengtąsi numušti
priešininko šalmo papuošimus.
Tasai papuošimas arba kleinodas (vok. Kleinod - maža brangenybė) - ant šalmo viršūnės tvirtintas heraldinis simbolis.
Tasai papuošimas arba kleinodas (vok. Kleinod - maža brangenybė) - ant šalmo viršūnės tvirtintas heraldinis simbolis.
Kleinodas galėjo atkartoti riterio skyde pavaizduotą giminės
herbą ar kokią kitą heraldinėmis spalvomis nudažytą figūrą.
Savaime suprantama, kad šalmo puošmeną galėjo nešioti tik
kilmingi kariai.
Kleinodo paskirtis buvo iš esmės turnyrinė:
pergalė būdavo užskaitoma tam kas numušdavo priešininko simbolį.
Puošmenos taip pat padėdavo atpažinti karį masinėse kautynėse.
Pirmosios figūros ant šalmų atsirado
maždaug XIII a. Iš pradžių tai buvo gyvūnų ragai (dažniausiai
- jaučio), paukščių plunksnos ir netgi medžių šakelės.
Kiek vėliau, jau XIV a., figūros
gamintos iš medienos, odos, klijuose išmirkyto audinio, kurį
paskiau dažydavo, sidabruodavo ar auksuodavo.
Šalmo puošmena laikyta herbo
dalimi, todėl ją gamindavo itin kruopščiai. Kai kuriuose
senuosiuose herbynuose pavaizduoti tokie keisti bei įmantrūs
kleinodai, kad sunku patikėti jog kadaise juos nešiojo ant galvos.
Pavyzdžiui, heraldinėje 1380 m. knygoje vaizduojami
liūtai, paukščiai, ragai, įvairios fantastinės būtybės. Šalmų
puošmenos nešiotos tik turnyrų metu (įrodymų, kad ir karo
atvejais – nėra) ir pačios populiariausios šalmo buvo:
1. ragai
2. sparnai
3. plunksnos ir vėliavėlės
4. ragai su vėliavėlėmis
5. žmonių ar gyvūnų figūrėlės
6. fantastinės būtynės
7. skydai
8. galvos apdangalai
Dažnai sutinkamos ir hibridinės figūros,
pavyzdžiui „sparnai su koja", žmogaus figūros be rankų ar
su ragais vietoje rankų ir pan. To meto fantazijai nebuvo ribų.
Yra žinoma, kad Folkungų giminės švedų riteriai
ant savo šalmų nešiojo du mėlynomis vėliavėlėmis papuoštus
jaučio ragus, o grafų Oksfordų XIV a. kleinodas vaizdavo žydrą
ruonį ant raudonos kepurės.
Pats žinomiausias iš išlikusių kleinodų yra ant
šalmo, priklausiusio Štirijos riteriui Albertui fon Prankhovui.
Dabar ši hercogyste priklauso Austrijai, o šalmas saugomas viename
Vienos muziejų.
Tačiau tai ne vienintelis pavyzdys.
Štai, pavyzdžiui, kleinodas su gulbės galva. Kairėje - iš gipso
ir šiurkštaus audeklo pagamintas originalas, o dešinėje -
šiuolaikinė jo rekonstrukcija. Šio šalmo papuošimo aukštis - 37
cm, o svoris - 1.095 gramų. 2011 m. pastarasis kleinodas aukcione
parduotas už 8000 eurų.
Toliau XIV - XV a. ragai su žvaigžde, tame pačiame
aukcione įkainoti 9.5 tūkst. eurų. Jų svoris - 1.415 g, aukštis
- 50.8 cm, plotis - 35.5 cm.
Trečias pavyzdys: ragai ir barzdoto vyro
figurėlė (duomenų apie jį kol kas neturime).
Vienas pačių kovingiausių iš
išlikusių šalmo puošmenų - iš laku dengtos virtos odos ir
medienos pagamintas drakonas. Originalo pagaminimo metai: 1420 - 1430
m., aukštis - 43 cm, drakonas saugomas Florencijos muziejuje.
Rengdami šį rašinį viename iš aukcionų užtikome
įdomų šalmo su kleinodu pavyzdį. Aukštis kartu su šalmu - 55
cm.
Sprendžiant iš aprašo, priešais mus
„historism in the style of circa 1350“. Tenka paaiškinti, kad
aukcionininkų kalba žodžiu „istorizmas“ apibūdinama
„oficiali“ klastotė, skirta, pavyzdžiui interjero puošybai.
Neretai „istorizmai“ tokie
brangūs, kad pigiau nupirkti originalų viduramžių kalaviją ar
šalmą. Be to, „istorizmas“ jau pats savaime reiškia
antikvarinį daiktą.
versta iš ludota.ru
vertė „Istorijos įdomybės“
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą