2015 m. kovo 12 d., ketvirtadienis

Riterių tyrnyras: šalmo puošmena (4 dalis)

Viename iš praeitų tekstų apie riterių turnyrus rašėme apie kolbeną - specialią medinę lazdą. Taigi, ten taip pat užsiminta ir apie tai, kad šia lazda stengtąsi numušti priešininko šalmo papuošimus.

Tasai papuošimas arba kleinodas (vok. Kleinod - maža brangenybė) - ant šalmo viršūnės tvirtintas heraldinis simbolis.
 
Kleinodas galėjo atkartoti riterio skyde pavaizduotą giminės herbą ar kokią kitą heraldinėmis spalvomis nudažytą figūrą. Savaime suprantama, kad šalmo puošmeną galėjo nešioti tik kilmingi kariai.
 
Kleinodo paskirtis buvo iš esmės turnyrinė: pergalė būdavo užskaitoma tam kas numušdavo priešininko simbolį. Puošmenos taip pat padėdavo atpažinti karį masinėse kautynėse.


Pirmosios figūros ant šalmų atsirado maždaug XIII a. Iš pradžių tai buvo gyvūnų ragai (dažniausiai - jaučio), paukščių plunksnos ir netgi medžių šakelės.
 
Kiek vėliau, jau XIV a., figūros gamintos iš medienos, odos, klijuose išmirkyto audinio, kurį paskiau dažydavo, sidabruodavo ar auksuodavo.
 
Šalmo puošmena laikyta herbo dalimi, todėl ją gamindavo itin kruopščiai. Kai kuriuose senuosiuose herbynuose pavaizduoti tokie keisti bei įmantrūs kleinodai, kad sunku patikėti jog kadaise juos nešiojo ant galvos.


Pavyzdžiui, heraldinėje 1380 m. knygoje vaizduojami liūtai, paukščiai, ragai, įvairios fantastinės būtybės. Šalmų puošmenos nešiotos tik turnyrų metu (įrodymų, kad ir karo atvejais – nėra) ir pačios populiariausios šalmo buvo:
 
1. ragai
2. sparnai
3. plunksnos ir vėliavėlės
4. ragai su vėliavėlėmis
5. žmonių ar gyvūnų figūrėlės
6. fantastinės būtynės
7. skydai
8. galvos apdangalai
 
Dažnai sutinkamos ir hibridinės figūros, pavyzdžiui „sparnai su koja", žmogaus figūros be rankų ar su ragais vietoje rankų ir pan. To meto fantazijai nebuvo ribų.
 
Yra žinoma, kad Folkungų giminės švedų riteriai ant savo šalmų nešiojo du mėlynomis vėliavėlėmis papuoštus jaučio ragus, o grafų Oksfordų XIV a. kleinodas vaizdavo žydrą ruonį ant raudonos kepurės.
 
Pats žinomiausias iš išlikusių kleinodų yra ant šalmo, priklausiusio Štirijos riteriui Albertui fon Prankhovui. Dabar ši hercogyste priklauso Austrijai, o šalmas saugomas viename Vienos muziejų.


Tačiau tai ne vienintelis pavyzdys. Štai, pavyzdžiui, kleinodas su gulbės galva. Kairėje - iš gipso ir šiurkštaus audeklo pagamintas originalas, o dešinėje - šiuolaikinė jo rekonstrukcija. Šio šalmo papuošimo aukštis - 37 cm, o svoris - 1.095 gramų. 2011 m. pastarasis kleinodas aukcione parduotas už 8000 eurų.


Toliau XIV - XV a. ragai su žvaigžde, tame pačiame aukcione įkainoti 9.5 tūkst. eurų. Jų svoris - 1.415 g, aukštis - 50.8 cm, plotis - 35.5 cm.
 
Trečias pavyzdys: ragai ir barzdoto vyro figurėlė (duomenų apie jį kol kas neturime).


Vienas pačių kovingiausių iš išlikusių šalmo puošmenų - iš laku dengtos virtos odos ir medienos pagamintas drakonas. Originalo pagaminimo metai: 1420 - 1430 m., aukštis - 43 cm, drakonas saugomas Florencijos muziejuje.


Rengdami šį rašinį viename iš aukcionų užtikome įdomų šalmo su kleinodu pavyzdį. Aukštis kartu su šalmu - 55 cm.

Sprendžiant iš aprašo, priešais mus „historism in the style of circa 1350“. Tenka paaiškinti, kad aukcionininkų kalba žodžiu „istorizmas“ apibūdinama „oficiali“ klastotė, skirta, pavyzdžiui interjero puošybai.
 
Neretai „istorizmai“ tokie brangūs, kad pigiau nupirkti originalų viduramžių kalaviją ar šalmą. Be to, „istorizmas“ jau pats savaime reiškia antikvarinį daiktą.

versta iš ludota.ru
vertė „Istorijos įdomybės“