2015 m. kovo 6 d., penktadienis

Riterių turnyras: medinė lazda (2 dalis)

„Draugiškos dvikovos“ praktikuotos gilioje senovėje, tačiau būtent XV a. jos išsivystė į griežtų ritualų bei taisyklių sistemą.
Nuo XIII a. Europoje skirti du dvikovų tipai: pramoginė dvikova (a plaisance) ir mirtina dvikova (l'outrance). 

Pasakytina, kad Bažnyčia riterių turnyrų visiškai nesveikino, o neretai netgi ir draudė, kadangi jos požiūriu, žūtis savanoriškai dalyvaujant turnyre  tolygi savižudybei. Nepaisant to, parodomosios dvikovos, nors ir vis labiau „humaniškos“, vyko.

Maždaug iki XIV a. turnyruose naudoti tie patys ginklai kaip ir tikrose kautynėse, tačiau XV a. pradedama galvoti kaip sumažinti nepagydomai sužalotų ar net užmuštų skaičių.

Taip atsirado kolbenas (vok. Kolben) – iš kietos medienos gaminta turnyrų lazda. Paprastai kolbenas buvo kampuota, apie 80 ilgio gale kiek pastorinta ar užsmailinta kuoka.


Kaip ir kalavijas, kolbenas turėjo „bumbulu“ besibaigiančią rankeną ir savotišką gardą (plaštakos apsaugą).
Beje, nepaisant to, kad kolbenas atrodė saugiai, tai nebuvo toks jau nekaltas ginklas, kadangi kietos kuokos smūgis į per daug prie galvos priglūdusį priešininko šalmą galėjo pasibaigti gana tragiškai. Tad kautynėms su medinėmis lazdomis buvo sukurti specialūs gana aptakios formos, prie galvos nepriglundantys šalmai. 

 
Pavienės ar masinės dvikovos su kolbenais gavo kolbenturnyrų (vok. Kolbenturnier) pavadinimą. Pagrindinis jų tikslas buvo ne sužaloti ar partrenkti priešininką, o numušti jo šalmo papuošimą - heraldinę figūrą. Kartais mūšis su kolbenai rengtas kaip savotiškas apšilimas prieš dvikovas su tikrais kalavijais.


 
versta iš ludota.ru
vertė „Istorijos įdomybės