2015 m. kovo 25 d., trečiadienis

Kariški romėnų apdovanojimai

Respublikos laikų Romos legionuose buvo įprasta apdovanoti pasižymėjusius kovoje karius bei centurionus, tad I a. pr. Kr. jau egzistavo gana griežta apdovanojimų sistema. Bet kokio pagerbimo ceremonijai priešais savo kariaunos rikiuotę paprastai vadovaudavo pats karvedys.

Eiliniai legionieriai būdavo apdovanojami faleriais (phalerae) – bronziniais, sidabriniais ar auksiniais diskais su reljefiniais dievų,, gyvūnų ar Gorgonos galvos atvaizdais.


Faleriai buvo teikiami komplektu iš penkių, septynių ar devynių vienetu ir paprastai nešioti ant krūtinę juosiančių diržų. Kai kurie veteranai turėjo po kelis falerių rinkinius, tad kitus tvirtinti tekdavo ant nugaros. Už šaunumą juos galėdavo apdovanoti sidabro apyranke (armilae) ar vėriniu.
Savo apdovanojimus turėjo centurionai bei jaunesnieji tribūnai. Jiems įteikdavo dekoratyvinę sidabro ietį (hasta pura). Vyresniuosius centurionus ir aukštesnius karininkus galėdavo apdovanoti ir paprastu aukso vainiku (corona aurea).

Pastaruosius apdovanojimus galima vadinti įprastais, tačiau buvo ir kitų – labai retų ir garbingų apdovanojimų. Tai – vainikai.

Corona navalis - „jūrų vainikas“. Juo buvo apdovanojimas pirmasis ant priešo laivo denio žengęs karys. Tai buvo stilizuotais laivų pirmgaliais puoštas aukso vainikas – labai retas apdovanojimas.

Corona valaris - „gynybos vainikas“. Juo buvo apdovanojamas tas kas pirmas įveikdavo gynybinius priešo įtvirtinimus.

Corona muralis - „tvirtovės vainikas“. Jį gaudavo pirmasis pakilęs ant priešo tvirtovės sienų. Aukso vainikas su pavaizduotais pilies kuorais.

Corona civica - „pilietinis vainikas“. Galėjo būti įteikiamas bet kuriam kariui nepriklausomai nuo laipsnio, kuris kovoje išgelbėjo savo tautiečių gyvybes. Jį galėjo gauti ir civilis, įvykdęs panašų žygdarbį. Šiuo vainiku buvo apdovanotas Gajus Julijus Cezaris Metileno apsiausties metu. Vadovaudamas centurijai Julijus Cezaris išvedė savo karius iš apsupties bei išgelbėjo juos nuo šimtaprocentinės pražūties. Remiantis įstatymu, šiuo vainiku apdovanotas pilietis turėjo teisę užimti vietą Senate. Tokiu būdu į Senatą Cezaris pateko būdamas dvidešimties metų amžiaus. Tas pats įstatymas skelbė, kad apdovanotasis corona civica viešose vietose privalo rodytis su vainiku ant galvos, o aplinkiniai sveikinti jį ovacijomis. Beje, tai buvo paprastas ąžuolų lapų vainikas.


Coronas obsidionalis arba Corona graminea - „vainikas iš žolės“. Tai buvo vienas rečiausių, tad ir geidžiamiausių apdovanojimų. Jį galėjo gauti karvedys, ar pakeitęs jį asmuo, kurio pastangų dėka buvo išgelbėtas legionas ar visa kariuomenė. 
 
Tai buvo pats paprasčiausias mūšio lauke nuskintų žolių vainikas. Apdovanodavo juo kariuomenės centurionų komitetas po vienbalsio balsavimo. Įteikiamas be galo retai. Pakanka pasakyti, kad pats Gajus Marijus, septyniskart Romos konsulas, išgelbėjęs Miestą nuo germanų genčių puolimo, negavo šio apdovanojimo. Neturėjo jo ir Julijus Cezaris. Užtat juo buvo apdovanotas Marijaus sūnėnas Kvintas Sertorijus bei Liucijus Kornelijus Sula. Paskutinis žmogus, gavęs corona graminea, buvo Oktavianas Augustas.

Pats garbingiausias kariškas romėnų apdovanojimas – Corona triumphalis - „triumfo vainikas“. Jį galėjo nešioti tik tie karvedžiai, kuriems suteikta teisė į triumfą. 
 
Triumfo vainikų būta įvairių. Pirmasis pintas iš lauro lapų. Jį visos triumfo ceremonijos metu triumfatorius nešiojo ant galvos. 
 
Antrasis triumfo vainikas buvo tiksli auksinė laurų vainiko kopija, kurį specialus tarnas viso parado metu laikydavo virš triumfatoriaus galvos. 
 
Trečiuoju triumfo vainiku buvo iš visos Romos imperijos pakraščių triumfatoriui dovanų atsiųsti brangūs vainikai.