Dabar
užrašas Made in Germany yra visų geidžiamas kokybės ženklas.
Jeigu daiktas pagamintas Vokietijoje, daugumoje atvejų gali būti
tikras, kad nusipirkai ne mėšlą.
Bet
nedaugelis žino, kad 1887 m. užrašais „Pagaminta Vokietijoje“
ženklinti vokišką produkciją pradėjo ne vokiečiai, o anglai.
XIX a.
pabaigoje susivienijusios Vokietijos ekonomika augo kaip ant mielių.
Jos produkcija užplūdo visą Europą, tame tarpe ir Ūkanotąjį
Albioną.
Londono vyriausybė puikiai suvokė, kad stiprėjančios
Vokietijos interesai anksčiau ar vėliau susikirs su pasauliniais Didžiosios
Britanijos interesais, taigi, ateityje tarp šių šalių gali
įsiplieksti tiesioginis karas (istorija, beje, parodė, kad spėjimas buvo teisingas).
Kadangi
uždrausti prekiauti vokiška produkcija privačioms įmonėms
vyriausybė negalėjo, ji įpareigojo užrašu Made in Germany žymėti
importines, Vokietijoje gamintas prekes. Kartu visais įmanomais
kanalais skelbta, kad vokiškas prekes reikia boikotuoti, kad pirkti
vokišką prekę vietoje angliškos - nepatriotiška, kad pelną iš
užsienyje parduodamų prekių vokiečiai naudoja pasiruošimams
karui prieš tuos pačius anglus. Na, bet ne tame esmė... Įdomiausia
tai, kad vokišką produkciją anglai pristatydavo kaip... paskutinį
šlamštą. Esą vokietukų prekės pigios, tačiau niekam tikusios,
taigi, jas perkant pinigai išmetami tiesiog į balą. Žodžiu, XIX
a. pabaigos anglų propagandininkai visuomenei įnirtingai piršo
mintį, kad vokiškos prekės yra lygiai tas pats, kas mūsų laikais
pasaulį užplūdę kiniški niekalai.
Tačiau
rezultatas buvo priešingas. Vokiškos
prekės iš tiesų nebuvo bevertis niekalas, kaip stengtasi
pavaizduoti, o savo kokybe prilygo angliškoms, ar netgi jas lenkė.
Britai suprato, kad Made in Germany piliečių akyse tapo ne mėšlo,
o greičiau - kokybės ženklu. Taigi, visa tuometė propaganda nuėjo
perniek. Praktiški britai noriai pirko vokiečių produkciją, netgi
jei tai buvo laikoma nepatriotišku elgesiu.
