Koifas - žiedinė galvos ir kaklo apsauga

Galvą nuo kalavijo ar kirvio apsaugos tik šalmas. Kaip žinia, jis - metalinis ir dažniausiai aptakios formos. O štai žiedinis gobtuvas (koifas) čia griežė antruoju smuiku.

Istoriškai patys pirmieji žiediniai gobtuvai atsirado ant lengvųjų Bizantijos raitelių galvų. Jie buvo nešiojami, jei tikėtume Sirijoje aptikta III a. ikonografine medžiaga, tūkstantį metų prieš Vakarų riterystės suklestėjimą.

 Žiediniai gobtuvai Europoje paplito dar prieš Pirmąjį kryžiais žygi. Vienais atvejais jie buvo sujungti su žiedmarške, kitais - nešiojami kaip atskira šarvuotės dalis.

Antroje XII a. pusėje populiaresnis buvo pirmasis variantas, o kalbant apie antrąjį, tai šarvinis gobtuvas galėjo būti nešiojamas ne tik po šalmu, bet ir ant jo (turimi omenyje maži metaliniai pošalmiai, o ne dideli išoriniai šalmai)

Daugybė žiedinių gobtuvu buvo rasti masinėse Vysbio mūšio (XIV a.) kapavietėse. Dar vienas įdomus radinys - vadinamasis Edinburgo gobtuvas. Beje, žinomas ir jo svoris - 1.41 kg.

 

Vysbio palaikai su metaliniu koifu