Galvą nuo kalavijo ar kirvio apsaugos tik šalmas.
Kaip žinia, jis - metalinis ir dažniausiai aptakios formos. O štai
žiedinis gobtuvas (koifas) čia griežė antruoju smuiku.
Istoriškai patys pirmieji žiediniai gobtuvai
atsirado ant lengvųjų Bizantijos raitelių galvų. Jie buvo
nešiojami, jei tikėtume Sirijoje aptikta III a. ikonografine
medžiaga, tūkstantį metų prieš Vakarų riterystės suklestėjimą.
Antroje XII a. pusėje populiaresnis buvo pirmasis
variantas, o kalbant apie antrąjį, tai šarvinis gobtuvas galėjo
būti nešiojamas ne tik po šalmu, bet ir ant jo (turimi omenyje
maži metaliniai pošalmiai, o ne dideli išoriniai šalmai)
Daugybė žiedinių gobtuvu buvo rasti masinėse
Vysbio mūšio (XIV a.) kapavietėse. Dar vienas įdomus radinys -
vadinamasis Edinburgo gobtuvas. Beje, žinomas ir jo svoris - 1.41
kg.
Vysbio palaikai su metaliniu koifu
