2015 m. vasario 3 d., antradienis

1848 m. "tabako maištas" Italijoje

1848 m. sausio 1 d. italų miesto Milano gyventojai masiškai metė rūkyti. Tai paskatino anaiptol ne rūpestis savo sveikata, o protestas prieš tuomet didelę Italijos dalį valdžiusią Austrijos - Vengrijos imperija, kuriai priklausė tabako monopolija visuose pavaldžiuose jai kraštuose. Milaniečių akimis mesti rūkyti reiškė liautis rėmus imperijos iždą. Vėliau šioji iniciatyva gavo „tabako revoliucijos pavadinimą“.

Pati idėja kilo italų fizikos profesoriui Džovaniui Kantoniui, kuris pasidalino ja su savo draugais, o tie, savo ruožtu, paskleidė Milano gatvėse. Taip pat buvo paleisti gandai, kad austrai parduoda užnuodytą tabaką kas turėjo atbaidyti tuos kuriems patriotiškos nuotaikos nebuvo priežastis liautis pirkus austrišką tabaką. Sutartą dieną po miestą pasklido Milano jaunuomenės būriai, kurie viešai gėdino bei įžeidinėjo rūkyti panūdusius tautiečius. Ypač nepaklusnūs rūkaliai rizikavo gauti net akmeniu per kuprą.

Suvokusi, kad toks miestiečių sujudimas gali virsti rimtais nemalonumais bei susirūpinusi nuostoliais imperijos iždui, austrų valdžią nusprendė sustiprinti policijos patruliavimą mieste. Tačiau tai tik šliūkštelėjo alyvos į ugnį, kadangi patruliams buvo leidžiama tyčia erzinti italus rūkant bei skatinti rūkančius gyventojus nebijoti „gatvės padugnių“. Protestuotojai atakavo žandarus, kurie atsakė durtuvų dūriais bei kardų kirčiais.

Stiprėjant neramumams, Austrijos - Vengrijos kariuomenės įguloje Milane buvo įvesta kovinė parengtis. Tačiau kitą rytą neramumai prislopo, kas leido abiems konfliktuojančioms pusėms kiek nuleisti garą. Valdžia uždraudė uniformuotiems kariams viešai rūkyti ir tuo provokuoti italus, tad aistros Milane kiek nurimo. Milaniečių „maištas“ isikvepė, tačiau „cigarų revoliucija“ išplito kitose Italijos srityse. Būta ir sužeistų, ir netgi užmuštų iš abiejų pusių. „Tabako sukilimai“ pasižymėjo tuo, kad jie tapo savotišku postūmiu tolimesnėms italų kovoms dėl šalies nepriklausomybės.