Vadinamoji
„budionovka“ daugeliui pažįstama kaip neatsiejamas bolševikų
kurtos Raudonosios armijos simbolis.
Iškart po
revoliucijos kuriant ginkluotąsias sovietų pajėgas, užsibrėžta
sukurti visiškai naują karių uniformą, kuo mažiau primenančią
carinių laikų uniformas. Taip 1918 metais sukurta, o dar po metų
oficialiai patvirtinta „budionovka“ - į viršų smailėjančius
senovinius šalmus primanantis galvos apdangalas, kuris dėl to
paties panašumo iš pradžių praminta „bogatyrka“ (rus. bogatyr
– senovės karžygys, didvyris).
Tiesa, būta
tvirtinimų, kad „budionovkos“ tipo kariškos kepurės sukurtos
paskutiniaisiais carinės valdžios metais, tačiau tikriausia tai
tėra mitas: ant visų su „budionovka“ susijusių dokumentų
figūruoja būtent bolševikų partijos lyderių parašai.
Tačiau
kodėl „budionovka“ buvo susieta su žymaus sovietų kavalerijos
maršalo Semiono Budiono pavarde? Galima sakyti - atsitiktinai.
Raudonarmiečiai dažnai pramindavo naująją kepurę savo
tiesioginių vardų pavardėmis, o kadangi jų tarpe dėl savo
impozantiškos išvaizdos bei žygių išsiskyrė būtent ūsuotasis
Budionas, kepurei visuotinai prilipo „budionovkos“ pavadinimas.
Siuvama
„budionovka“ buvo iš storo audeklo ir turėjo vatos pamušalą.
Žiemą jos kraštai galėjo būti nuleidžiami ir susegami po
smakru.
Pagrindinis
skiriamasis „budionovko“ ženklas – didelė prisiuvama
penkiakampė žvaigždė, spalva kurios priklausė nuo kariuomenės
rūšies (vėliau atsirado metalinės prisegamos žvaigždės).
Nuo 1922
metų pradėtos siūti vasarinės plonesnės medžiagos
„budionovkos“, tačiau netrukus vasarinio varianto atsisakyta.
Savito
bolševikų kariuomenės galvos apdangalo istorija pasibaigė maždaug
1940-ųjų pradžioje. Žiemos karas su suomiais parodė, kad nuo
stipresnio šalčio kepurė praktiškai nesaugo, tad nuo to laiko
oficialus Raudonosios armijos žieminės kepurės statusas perėjo
kailinei kepurei - „ušankei“. Dar vienas „budionovkos“
trūkumas – gana aukštai išsikišęs viršugalvio „smaigalys“,
kuris, nors ir buvo sumažintas naujesnio pavyzdžio modeliuose,
vistiek darė karį gana pastebimu iš toli. Be to, tuo metu
„budionovka“ ganėtinai moraliai paseno ir priminė veikiau
pilietinio karo metus nei vis geriau besiginkluojančią naująją
sovietų kariuomenę.
Palaipsniui
kavaleristo Budiono vardu pramintos kepurės dingo, tačiau jos
įvaizdis buvo taip stipriai suaugęs su „darbininkų ir valstiečių
armijos“ įvaizdžiu, kad, pavyzdžiui, nacių propaganda, „sovietų
barbarus“ dar ilgai vaizdavo būtent su „budionovkomis“ ant
galvų.
Sovietinė
simboliką šiame įraše demonstruojama išimtinai pažintiniais
tikslais.
