"Medžiotojai ant sniego"

Nuo pat gruodžio pradžios „Istorijos įdomybių“ puslapį puošia olandų tapytojo Piterio Breigelio-vyresniojo (apie 1525 – 1569 m.) paveikslas „Medžiotojai ant sniego“ (ol. Jagers in de Sneeuw), tad nuodėmė būtų neskirti jam atskiro įrašo.

Taigi, žymusis „Medžiotojai ant sniego“ nutapytas 1565 m. aliejiniais dažais ant medžio lentų. Kūrinio dydis yra 117х162 см ir saugomas jis dabar Meno istorijos muziejuje Vienoje.

„Medžiotojai ant sniego“ - tai vienas iš „Metų laikų“ ciklo paveikslų, kuriuos Breigelis tapė Antverpeno finansininko, meno kolekcionieriaus Nikolaso Jongelinko užsakymu. Vaizduojamas žiemiškas gruodžio-sausio peizažas.

Kaip ir kiekvieną Piterio Breigelio-vyresniojo paveikslą „Medžiotojus ant sniego“ reikia tyrinėti labai įdėmiai, kadangi tik taip galima pamatyti daugybę iš pirmo žvilgsnio nepastebėimų detalių.

Štai, pavyzdžiui, iš medžioklės grįžtantys šunų būrio lydimi medžiotojai negali pasigirti itin dideliu laimikiu: vidurinysis nešą tik sumedžiotą lapę. Medžiotojai ginkluoti ietimis ir lazdomis, prie jų diržų pritvirtinti peiliai, medžiotojų maišeliai, spąstai ir kilpos, pučiamasis ar geriamasis ragas.

Į kairę nuo medžiotojų smuklininko šeima svilina (ar ruošiasi svilinti) paskerstą kiaulę ir tam naudojami šiaudai.

Tai, kad tai būtent smuklė ar užeiga, liudija iškaba su užrašu „Dit is inden Hert“, kas reiškia „Pas elnią“. Iškaboje pavaizduotas Šv.Eustachijus, kuris taipogi yra ir elnių globėjas. Kiaulei darinėti paruoštas stalas ir pintinė.

Į dešinę nuo medžiotojų pavaizduotas užšalęs vandens malūnas, netoli kurio tiltu žengiantis gyventojas neša ant pečių didelį žabų ryšulį.

Pačiame paveikslo centre dar vienas įdomus, tačiau iš pirmo žvilgsnio sunkiai pastebimas objektas – paukščių gaudyklė. Drįstu spėti, kad pagauti paukščiai šiuo atšiauriu metų laiku buvo suvartojami maistui, bet galbūt ir klystu.

Dešiniau gaudyklės ant užšalusių ežerų (tvenkinių?) žiemiškos gyventojų pramogos. Čia susirinkę ir vyrai, ir moterys, ir vaikai. Kas čiuožinėja, kas panašiomis į ledo ritulio lazdomis gainioja akmenis, kas žaidžia galbūt kažką panašaus į senovinį kerlingą. Įdėmiai įsižiūrėjus galima pastebėti ir kitų įdomių detalių: štai berniukas tempia roges su jose sėdinčia mergaite, jaunuolis drąsina savo išrinktąją nebijoti čiuožti, o kažkas paslydęs išsitiesė ant ledo. Šalimais keliu su arkliai traukia žabų vežimą.

Kiek toliau už bažnyčios bokšto – nelaimė. Liepsnos veržiasi pro namo kaminą. Matome su kopėčiomis skubančius gyventojus bei jų kaimynus.

Dar toliau, uolų papėdėje, stūkso apsnigti pilies kuorai.

Beje, savąjį „Medžiotojų ant sniego“ variantą yra nutapęs ir Piterio Breigelio-vyresniojo sūnus Piteris Breigelis-jaunesnysis (1564 – 1637 m.). Pastarasis paveikslas iš esmės atkartoja tėvo kompoziciją, tačiau nutapytas kiek šiltesnėmis spalvomis.