2015 m. sausio 19 d., pirmadienis

Karintijos kunigaikščių akmuo

Taip jau neretai pasaulyje nutinka, kad tai ką vieni pameta - kiti kur nors pritaiko. Štai, pavyzdžiui, vadinamasis Kunigaikščių akmuo - didi slovėnų ir austrų relikvija. Iš tiesų šis akmuo yra ne kas kito, o antikinės kolonos nuolauža, kurią slovėnų protėviai kadaise pritaikė Karintijos (viena iš istorinių dabartinės Slovėnijos sričių) valdovų vainikavimo ritualui.


Tikrai žinoma, kad ant šio akmens buvo vainikuotas Karintijos hercogas Henrikas I Jaunesnysis (940 - 989 m.), po jo šia tradicija sekė ir kiti valdovai.


Prieš pat vainikavimą ant akmens pasilypėdavo visą tautą simbolizuojantis valstietis. Prisiartinusiam kandidatui į sostą jis paduodavo kalaviją bei vadovo lazdą, aprengdavo jį valstietiškais rūbais, o po to užleisdavo vietą ant akmens. Vainikuojamasis turėjo pasisukti į visas keturias pasaulio puses ir supamas palydos vykti į katedrą karūnavimui.

Dar XIX a. Kunigaikščių akmuo gulėjo prie Karnburgo gyvenvietės bažnyčios (dab. Pietų Austrija)
dešinėje: Slovėnijos 2-jų euro centų moneta.

Dėl teisės į Karintijos istoriją bei paveldą austrai su slovėnais ginčijasi iki šiol, o štai pati legendinį Kunigaikščių akmenį galima pamatyti Austrijos parlamente arba... ant slovėniškų dviejų euro centų nominalo monetų.  

Panašus įrašas: