Žvejo žiedas popiežių tradicijoje

Vienas pagrindinių popiežiaus valdžios atributų - Žvejo žiedas, pirmą kartą paminėtas popiežiaus Klemento IV laiške 1265 m., o jo nešiojimo tradicija gyva ir mūsų laikais. Ant masyvaus aukso žiedo vaizduojamas tinklus iš vandens traukiantis Šv.Petras, kuris, pasak Naujojo Testamento, buvo žvejys.



Krikščioniškoje simbolikoje šis motyvas turi ypatingą prasmę: čia žvejyba susieta su sielų žvejojimu, o svarbiausias iš apaštalų - Šv.Petras, įvardijamas Krikščionių bažnyčios įkūrėju, savotišku pirmuoju jos popiežiumi.

Žvejo žiedas įteikiamas kiekvienam išrinktajam pareigas pradėjusiam eiti popiežiui, o po jo mirties sulaužomas kardinolų akivaizdoje. Naujajam popiežiui gamintas vis naujas žiedas su to popiežiaus vardu.

Popiežiaus Leono XIII (1810 – 1903 m.) žiedas. Pont.Max. reiškia Pontifex Maximus – didysis pontifikas (vienas iš popiežiaus titulų).  

Iki 1842 metu žvejo žiedas buvo naudotas ir kaip antspaudas asmeninei popiežiaus korespondencijai antspauduoti, o bulės bei kiti oficialieji raštai ženklinti kiek kitokiu  antspaudu, ant kurio puikavosi šventųjų Petro ir Povilo atvaizdai.

Beje, viduramžiais gimė ir tradicija bučiuoti popiežiaus žiedą, kuriai norom nenorom turėjo paklusti kiekvienas popiežiaus lankytojas. Prisilietimas lūpomis prie žiedo automatiškai reiškė popiežiaus autoriteto pripažinimą bei paklusimą Bažnyčios įstatymams.