1937 m. Trečiajame reiche įsteigta
Nacionalinė vokiško mokslo ir kultūros premija, turėjusi tapti
nacistiniu pasaulinės Nobelio premijos analogu. O viskas prasidėjo
nuo didelio tarptautinio skandalo.
1936 m. lapkričio 24 d. žymiam
vokiečių pacifistui ir publicistui, žurnalo „Die Weltbühne“
(Pasaulinė scena) redaktoriui Karlui fon Oseckiui (1889 – 1938 m.)
Norvegijos parlamentas komitetas paskyrė Nobelio premija. Tačiau
įteikti ją pasirodė gana problematiška, kadangi laureatas tuo
metu kalėjo koncentracijos stovykloje.
Hitleris buvo taip
pasipiktinęs norvegų sprendimu, kad specialiuoju potvarkiu uždraudė
Vokietijos piliečiams priimti Nobelio premijas ir įsiteigė savąją
Nacionalinę vokiečių premiją už indėlį į mokslą bei kultūrą
(vok. Deutscher Nationalpreis für Kunst und Wissenschaft).
Premijos fondą sudarė 100 tūkst. reichmarkių, kurias kasmet
tarpusavyje turėjo pasidalinti keli mokslui ar kultūrai nusipelnę
vokiečiai.
Kartu su piniginiu apdovanojimu buvo
įteikiamas ir pasižymėjimo ženklas, kurio dizainą sukūrė
profesoriai Herbertas Caitneris ir Hermanas Miuleris-Erfurtas. Tai
buvo vienas brangiausių apdovanojimų visame Trečiajame Reiche
(pagrindas gamintas iš platinos, ereliai ir deivės Atėnės galva –
iš aukso, o lankas aplink užrašą buvo deimantinis). Garbės
ženklo projektą patvirtino pats fiureris, o premijos skyrimo
klausimus sprendė propagandos ministras Josephas Goebbelsas.
Visą „mokslo ir meno“ premijos
komplektą sudarė raudonai balta juosta su ypatinga sege, ant jos
segamas „ordinas“ ir apdovanojimo dokumentai. Reglamentas skelbė,
kad juosta kartu su sege ir „ordinu“ gali būti nešiojama tik
ypatingais atvejais, ir tik dermėje su juodu smokingu.
1937 m. vokišką mokslo ir kultūros
premiją gavo penki asmenys:
Paul Ludwig Troost - už indėlį į
vokišką architektūrą (premijuotas po mirties).
August Bier – už indėlį į
chirurgiją ir bendrąją mediciną.
Ferdinand Sauerbach – už indėlį į
chirurgiją ir bendrąją mediciną.
Wilhelm Filchner – už pasiekimus
tyrinėjant Antarktidą ir Tibetą
ir vienas pagrindinių nacių Alfred
Rosenberg už... indėlį į rasinę nacionalsocializmo teoriją.
1938 m. premijuoti keturi:
Fritz Todt – už gynybinės Zigfrido
linijos projektavimą bei statybą.
Ferdinand Porsche – už automobilių
gamybos plėtrą.
Willy Messerschmitt – už aviacijos
plėtrą ir už indėlį į karinių oro pajėgų kūrimą.
Ernst Heinkel - už aviacijos plėtrą
ir už indėlį į karinių oro pajėgų kūrimą.
1939 m. premijos teikimas sustabdytas
dėl prasidėjusio karo ir daugiau niekuomet nebuvo atnaujintas.
O kaipgi Nobelio laureatas Karlas fon
Oseckis? Žinia apie paskirtą Nobelį jį pasiekė koncentracijos
stovyklos ligoninėje. Oseckiui buvo siūlyta viešai paskelbti apie
tai, kad jis savanoriškai atsisako garbingo apdovanojimo, tačiau
publicistas nesutiko to padaryti. Nors jis buvo paleistas iš
koncentracijos stovyklos, tačiau jam skirta nuolatinė policijos
priežiūra. Mirė Karlas fon Oseckis 1938 metų pavasarį nuo
džiovos.
***
"Istorijos įdomybių" pastaba:
Nacistinė simbolika šiame poste demonstruojama grynai pažintiniais bei šviečiamaisiais tikslais.
