Nežinia kas buvo paskutinė už
raganavimą myriop pasmerkta moteris Europoje, tačiau paprastai
„paskutinės raganos“ vardas priskiriamas Šveicarijos vokietei
Anai Gioldi (Göldi, 1734-1782 m.) arba Prūsijos lenkei Barbarai
Zdunk (Zdunk, 1769-1811m.). Abi jos bylos tyrėjų paskelbtos
raganomis, nors nuteistos ne visai už raganavimą, kadangi
„raganavimo straipsnio“ daug kur Europoje jau paprasčiausiai
nebuvo.
Ana Gioldi visą savo gyvenimą
dirbo kambarine. 1780 m. ji įsitaiso visuomenėje gerbtino daktaro
Johano Jakobo Tšudžio namuose, kuris susirgus mylimai dukrai
apkaltina tarnaitę jos nuodijimu. Daktaras liudijo, kad yra
pastebėjęs Aną Gioldi dedant dukrai į maistą adatas, po ko
pastarojo jomis vėmė.
Kadangi Tšudis buvo įtakingas
visuomenės atstovas, Ciuricho laikraštis paskelbė pabėgusios Anos
Gioldi paiešką. Netrukus ją sugavo ir tardė. Žinoma, kad
kankinimų metu Ana prisipažino bendravusi su velniu, kuris jai
pasirodydavo juodo šuns pavidalu. Nors byla iš pat pradžių buvo
„raganiško pobūdžio“, bausmės už raganavimą Ciuricho
įstatymuose jau kuris laikas nebuvo. Taigi, Aną Gioldi teisė už
nuodijimą ir nuteisė nukirsdinti, nors vėlgi – už tokį
nusikaltimą mirties bausmė teoriškai negalėjo būti paskirta,
kadangi Tšudžio duktė pasveiko. Na, bet daktaro įtaka padarė
savo. Mūsų dienomis manoma, kad gerbtinas visuomenininkas troško
atsikratyti Ana, bet visai dėl kitų priežasčių. Populiari nuomonė, kad nelaimingoji kambarinė tiesiog galėjo
nuo jo pastoti.
Barbaros Zdunk atvejis kiek
kitoks. Manoma, kad ji iš tiesų pasižymėjo potraukiu
„paslaptingiems dalykams“, tad kai jos mieste Rioselyje (dabar
Rešelis) 1808 m. kilo didžiulis gaisras, valdžia griebė būtent
ją. Įdomu tai, kad suimta Zdunk buvo prabėgus dviems metams po
gaisro, o tyrimo pabaigos laukė nelaisvėje dar tris metus. Pagaliau
buvo nuspręsta „raganą“ pasmaugti, o kūną – sudeginti, kas
ir buvo padaryta 1811 metais.
Versijos. Barbora Zdunk. Sklido kalbos, kad ji turėjo paauglį vaikiną, o jei buvo 38 m. Kerštas Lenkijai nuo Prūsų.
AtsakytiPanaikinti