2014 m. gruodžio 5 d., penktadienis

Paskutinės Europos "raganos"

Nežinia kas buvo paskutinė už raganavimą myriop pasmerkta moteris Europoje, tačiau paprastai „paskutinės raganos“ vardas priskiriamas Šveicarijos vokietei Anai Gioldi (Göldi, 1734-1782 m.) arba Prūsijos lenkei Barbarai Zdunk (Zdunk, 1769-1811m.). Abi jos bylos tyrėjų paskelbtos raganomis, nors nuteistos ne visai už raganavimą, kadangi „raganavimo straipsnio“ daug kur Europoje jau paprasčiausiai nebuvo.

Ana Gioldi visą savo gyvenimą dirbo kambarine. 1780 m. ji įsitaiso visuomenėje gerbtino daktaro Johano Jakobo Tšudžio namuose, kuris susirgus mylimai dukrai apkaltina tarnaitę jos nuodijimu. Daktaras liudijo, kad yra pastebėjęs Aną Gioldi dedant dukrai į maistą adatas, po ko pastarojo jomis vėmė.

Kadangi Tšudis buvo įtakingas visuomenės atstovas, Ciuricho laikraštis paskelbė pabėgusios Anos Gioldi paiešką. Netrukus ją sugavo ir tardė. Žinoma, kad kankinimų metu Ana prisipažino bendravusi su velniu, kuris jai pasirodydavo juodo šuns pavidalu. Nors byla iš pat pradžių buvo „raganiško pobūdžio“, bausmės už raganavimą Ciuricho įstatymuose jau kuris laikas nebuvo. Taigi, Aną Gioldi teisė už nuodijimą ir nuteisė nukirsdinti, nors vėlgi – už tokį nusikaltimą mirties bausmė teoriškai negalėjo būti paskirta, kadangi Tšudžio duktė pasveiko. Na, bet daktaro įtaka padarė savo. Mūsų dienomis manoma, kad gerbtinas visuomenininkas troško atsikratyti Ana, bet visai dėl kitų priežasčių. Populiari nuomonė, kad nelaimingoji kambarinė tiesiog galėjo nuo jo pastoti.

Barbaros Zdunk atvejis kiek kitoks. Manoma, kad ji iš tiesų pasižymėjo potraukiu „paslaptingiems dalykams“, tad kai jos mieste Rioselyje (dabar Rešelis) 1808 m. kilo didžiulis gaisras, valdžia griebė būtent ją. Įdomu tai, kad suimta Zdunk buvo prabėgus dviems metams po gaisro, o tyrimo pabaigos laukė nelaisvėje dar tris metus. Pagaliau buvo nuspręsta „raganą“ pasmaugti, o kūną – sudeginti, kas ir buvo padaryta 1811 metais.

Teisė Barbarą taip pat ne už „raganavimą“, o už padegimą, nors jokių tiesioginių jos kaltės įrodymų nebuvo. Tai kodėl ji buvo nuteista? Manoma, kad valdžia tiesiog troško nuraminti visuomenės aistras bei keršto troškimą visą atsakomybę suverčiant keistai Rešelio „raganai“.