Pirmuoju gotikiniu pastatu pasaulyje paprastai
laikoma Prancūzijos Sen-Denio abatijos bažnyčia, statyta 1137 -
1144 m. prižiūrint žymiam to meto abatui Sugerijui. Tačiau tuomet
gotikinis stilius architektūroje niekuomet nebuvo vadinamas
gotikiniu. Gotikiniu jį XVI a. įvardijo italų skulptorius ir
tapytojas Giorgio Vasari, norėdamas atskirti romaniškąją
architektūrą nuo renesansines.
Verčiant iš italų kalbos žodis gotico
reiškia neįprastas, barbariškas. Būtent tokia ši meno forma
atrodė vėlyviesiems įmantriausiu meninių formų šalininkams. Su
senosios germanų gotų genties pavadinimu gotika (kaip viduramžių
meno stilius) siejasi labai netiesiogiai. Gotu „tautovardis“
viduramžiais buvo tapęs barbariškumo, tamsybes bei naikinimo
sinonimu, todėl, pavyzdžiui, italų kalboje jis ir pradėjo reikšti
būtent pastarąsias savybes, o ne tiek istorinius gotus. O ką gi
reiškia istorinių gotų etnonimas? Sunku tiksliai pasakyti, bet
pagal vieną iš versijų tautovardis galėjęs kilti nuo Göta
älv upės (sen. skand. Gautelfr) pietvakarių
Švedijoje, kurios pirmasis skiemuo siejasi su senuoju skandinavišku
žodžiu, reiškiančiu šaltinį, ištakas.
