1812 metais Vokietijoje išleidžiamas
brolių Grimų pasakų rinkinys, kuriame buvo galima buvo atrasti ir
mįslingą pasakojimą apie ponią Holę (vok. Frau Holle)
Ponia Holė - sena, požemio pasaulyje
gyvenanti moteris, kuriai krečiant savo stebuklingus patalus žemę
nuklodavo sniegas.
Pasakoje porinama, kad pas senąją Holę patekusi
darbšti ir geraširdė mergaitė buvo apdovanota, o pikta ir pavydi
- nubausta. Kaip sakant, tradicinis, bet gana pamokantis daugelio
tautų pasakose sutinkamas siužetas.
Tačiau broliai Grimai buvo ne tik
pasakų kūrėjai, bet ir, visų pirma - senųjų, iš kartos į
kartą perduodamų pasakų užrašinėtojai, tad ir senosios ponios
vaizdinį jie pasiskolino iš savo turtingos tautosakos lobyno.
Pasaką apie frau Holę Grimai užrašė
pačioje XIX a. pradžioje. Vokietijoje yra žinomi bent keli kalnai
ant kurių, kaip tikėta, nuo senų senovės gyveno paslaptingoji
Sniego ponia. Germanistė Erika Tomm iškėlė hipotezę, kad senasis
vokiškas žodis holle (mielaširdingoji) kadaise buvo vienas iš
senosios germanų deivės Frigos epitetų, kiti ją susiejo su
požemio pasaulio deive Hela.
Vokiškajame liaudies folklore ponia
Holė ne tik rūpinasi žiemišku sniego apklotu (kad žemė
pasilsėtų), bet ir jos pabudimu po žiemos miego, pavasario
atėjimu. Gimdyvės jos prašydavo jėgų bei sveikų palikuonių,
buvo tikima, kad vaikams Holė dovanoja pyragus, gėles bei skanius
vaisius.
Yra užrašyta pasakojimu, kad
paslaptingoji sniego ponia su savimi išsiveda nekrikštytu vaikų
sielas, o taip pat Kalėdų metų pasivertusi nukaršusia bei
pavargusia moterimi keliauja iš sodybos į sodybą prašydama
suteikti jai nakvynę ir maisto. Tiems, kad sutinką ją priglausti,
Holė gausiai atsilygina, tačiau nesvetingiems ir nuvariusiems
alkaną nuo slenksčio Sniego ponia žiauriai keršija. Pavyzdžiui,
sudegina jų namus.
