Biribi arba cavagnole – taip
vadinamas į loto panašus azartiškas prancūzų žaidimas. Senojoje
Prancūzijos kariuomenėse žodžiu biribi taip pat buvo vadinami
nedrausmingi kariai ar nusikaltėliai, už savo prasižengimus
pasiųsti į drausmės batalionus ar katorgos darbus kolonizuojamoje
Šiaurės Afrikoje (Tunisą, Alžyrą, Maroką).
Ilgainiui kolonijose susiformavo ištisa
biribi kultūra, vienas iš pagrindinių kurios atributų buvo
prasižengėlių tatuiruotės – savotiškos biografinės knygos,
kurios išmanantiems galėjo daug papasakoti apie konkretaus žmogaus
istoriją.
XIX a. pabaigoje vienas pirmųjų
šiomis tatuiruotėmis susidomėjo prancūzų karo gydytojas
Alexandre Lacassagne, kuris 1881 m. išleistoje knygoje aprašė ir
perpiešė daugybę Šiaurės Afrikos biribi tatuiruočių.
Vienas populiariausių biribi vyrukų
motyvų – erotinio pobūdžio tatuiruotės, vaizduojančias jų
drauges ar suguloves. Nereti pagyrūniški užrašai žemiau
juosmens, pavyzdžiui, robinet d'amour – meilės vamzdis ar au
plaisir des dames – damų pasitenkinimas.
Dažnai sutinkamas užrašas Fatalitas
– lemtis, likimas. Kartais fatalitas buvo keičiamas tą patį
reiškiančiu arabišku žodžiu mektoub.
Ant rankų daugybė taškelių
nurodydavo kalinimo laiką, drugeliai ar plaštakės – laisvą,
nerūpestingą gyvenimą ar siekį pabėgti.
Dalį užrašų ant biribi kūnų
galima įvardinti „antisisteminiais“: Honneur aux martyrs –
gerbk kankinius, Inquisition militaire – karo inkvizicija,
Vaincu, mais non dompté – nugalėti, tačiau neprijaukinti,
Vengeance – kerštas, Mon général est un con – mano generolas
– kvailys, Mort au colonel – mirtis pulkininkui.
Dar viena įrašų grupė bylojo apie
sunkią biribi dalią: Pas-de-chance – nelaimėlis, Né sous une
mauvaise étoile – gimęs po nesėkminga žvaigžde, Avenir brisé
– sudužusi ateitis, Enfant du malheur – vargo vaikas, Né pour
souffrir – gimęs kentėti.
Dažni pietietiški motyvai: palmės,
arabų merginų atvaizdai, pusmėnuliai, dykumų kopos, kupranugariai
ir pan.
Biribi
buvo šia diena gyvenantys žmonės. Paprastai nuolatinio darbo,
stabilių pajamų ir pastovios gyvenamosios vietos jie neturėjo,
vertėsi lošimais, sukčiavimu, vagystėmis, kita nusikalstama
veikla. Daugelis jų buvo kalėję ne po vieną kartą.
