Suomiškoji "pavardžių apsauga"

XIX a. ir XX a. sandūroje Suomijoje vyko tautinis pakilimas ir daugelis sukruto keisti nesuomiškas, dažniausia – švediškas, pavardes suomiškomis. To pasekoje į valstybės įstaigas atvykdavo daugybė norinčių pasikeisti pavardes piliečių. Tačiau bėda būdavo tame, kad daugybė žmonių pasirinkdavo tas pačias skambesnes, patikusias ar žymių žmonių pavardes, tad netrukus Suomijos įstatymuose buvo įteisinta savotiška „pavardžių apsauga“. 

1914 m. Suomių kultūros ir identiteto draugija sudarė saugomų pavardžių registrą, į kurį per visą buvo įtraukta apie 11 tūkst. pavardžių. Kai kurios tų pavardžių buvo itin retos ir priklausančios tik vienai giminei, tad jų nešiotojai nelabai pageidavo naujai iškeptų „giminaičių“. Su kai kuriais pakeitimais šis įstatymas veikia iki šiol.

Pavardžių keitimas Suomijoje ir dabar ribojamas griežčiau nei kitose šalyse. Norint pasikeisti pavardę negalima pasirinkti tiesiog patikusios į registro sąrašus įtrauktos pavardės jeigu jos neturėjo kuris nors tiesioginis protėvis. Iki 1987 metų su žmona išsiskyręs vyras turėjo teisę atimti iš buvusios žmonos savo pavardę jeigu skyrybos įvyksta dėl jos kaltės (įrodytos neištikimybės, ar pan.). Įstatymuose tai buvo vadinama „pavardės praradimu“.