XIX a. ir XX a. sandūroje Suomijoje
vyko tautinis pakilimas ir daugelis sukruto keisti nesuomiškas,
dažniausia – švediškas, pavardes suomiškomis. To pasekoje į
valstybės įstaigas atvykdavo daugybė norinčių pasikeisti
pavardes piliečių. Tačiau bėda būdavo tame, kad daugybė
žmonių pasirinkdavo tas pačias skambesnes, patikusias ar žymių
žmonių pavardes, tad netrukus Suomijos įstatymuose buvo įteisinta
savotiška „pavardžių apsauga“.
1914 m. Suomių kultūros ir
identiteto draugija sudarė saugomų pavardžių registrą, į kurį
per visą buvo įtraukta apie 11 tūkst. pavardžių. Kai kurios tų
pavardžių buvo itin retos ir priklausančios tik vienai giminei,
tad jų nešiotojai nelabai pageidavo naujai iškeptų „giminaičių“.
Su kai kuriais pakeitimais šis įstatymas veikia iki šiol.
Pavardžių keitimas Suomijoje ir dabar ribojamas griežčiau nei kitose šalyse. Norint pasikeisti pavardę negalima pasirinkti
tiesiog patikusios į registro sąrašus įtrauktos pavardės jeigu
jos neturėjo kuris nors tiesioginis protėvis. Iki 1987 metų su
žmona išsiskyręs vyras turėjo teisę atimti iš buvusios žmonos
savo pavardę jeigu skyrybos įvyksta dėl jos kaltės (įrodytos
neištikimybės, ar pan.). Įstatymuose tai buvo vadinama „pavardės
praradimu“.
