"Suolų getas"

1931 m. lapkričio 10 d. Vilniuje kilo prieš žydus nukreipti neramumai. Gatvės muštynių tarp lenkų studentų ir žydų metu trenktas akmeniu per galvą buvo sunkiai sužeistas, o paskiau ir pasimirė vietos studentas Stanislovas Vaclavskis.

Tai sukėlė didžiulę neapykantos žydams bangą visoje Lenkijoje. 

Jogailos universitete Krokuvoje visi žydų kilmės studentai buvo tiesiog išvaryti iš auditorijų ir būtent šis įvykis laikomas tokio reiškinio, kaip „suolų getas“ (lenk. getto ławkowe) praktikos Lenkijoje pradžia.

Kaip ir daugelyje to meto Europos šalių, tarpukario Lenkijoje buvo itin stiprios antisemitinės nuotaikos, kurių vieni pagrindinių nešėjų buvo studentai. 1936 m. lenkams priklausančio Lvovo miesto Politechnikume įsigaliojo „suolų geto“ principas, pagal kurį žydų kilmės studentai turėjo sėdėti atskirai nuo lenkų. 1937 m., radikalioms jaunimo organizacijoms spaudžiant, panašius nutarimus priėmė ir kitų aukštųjų mokyklų bei universitetų vadovybė. Lenkų studentai vietą galėjo pasirinkti, o štai žydams auditorijose buvo išskirtas atskiras sektorius. Jų sėdima vieta dažnai buvo nurodyta ir įskaitinėse studentų knygelėse. Kartu aukštosios mokyklos buvo raginamos riboti žydų priėmimą. Aktyviai tam priešinosi tik Juzefo Pilsudskio vardo universitetas Varšuvoje, kuris dėl to susilaukė didžiulio antisemitinio visuomenės sparno boikoto. 

Iliustracija:

1937 m. Lvovo studentai reikalauja žydų studento atskyrimo nuo lenkų.