Tai ne pokštas ir ne klastotė, o pats
tikriausias XVII a. pradžios Anglijos karaliaus Henrio VIII Tiudoro
šalmas. Šį šalmą Henriui padovanojo Šv.Romos imperatorius
Maksimilijonas I. Kartu su šalmu buvo dovanoti ir vadinamieji
„kostiuminiai šarvai“, kurie dabar laikomi nežinia kur
dingusiais.
Prarastieji šarvai
Kiek nukrypsime nuo temos, kad
išsiaiškinti kas yra tasai „kostiuminis šarvas“? Tai – itin
meniškai pagaminti drabužį primenantys šarvai. Vienas iki mūsų
laikų išlikusių pavyzdžių pateiktas žemiau:
Kostiuminiai šarvai, Augsburgas
(Vokietija), 1525 metai
Atkreipkite dėmesį į rankoves.
Atrodo, kad tai vilnonis audinys, tačiau iš tiesų – metalas.
Beje, tokie šarvai buvo labai lankstūs ir visiškai nevaržė
judesių. Savaime suprantama, kad nukaldinti tokį meno kūrinį
galėjo toli gražu ne kiekvienas kalvis.
Ir nors „kostiuminis“ Henrio VIII
šarvas yra prarastas (liko tik šalmas), kaip jie atrodė galime
įsivaizduoti pasižiūrėję į šį paveiksliuką:
Geltonos juostos buvo įspaustos auksu,
kuris puoštas sidabru bei kitomis brangenybėmis. Naudoti tokius
šarvus mūšyje buvo gaila, todėl jie, kaip ir bet kurie kiti
„kostiuminiai šarvai“, buvo naudojami „pasirodymui žmonėse“.
Karaliaus vertos detalės
Raguotas karaliaus Henrio VIII šalmas
yra vienas iš tų šalmų kuriuos apžiūrinėti reikėtų įdėmiai.
Šalmo „veido“ žandai ir smakras lyg kelias dienas nesiskutusio
vyro, po akimis – raukšlelės, o ten kur turi būti ausys –
gėlytės. Greičiausiai Henris VIII niekad nesikovė su šiuo šalmu,
kadangi ant jo nematyti nė menkiausio įbrėžimo.
Šalmo akiniai, beje, tiksliai
atkartoja tikrus akinius ir tai patvirtina XVI – XVIII a. radiniai.
Akiniai buvo išrasti XIII a. senyviems
žmonėms, kurie dėl toliaregystės negalėjo skaityti. Kadangi
pirmieji akiniai buvo be auselių, ant nosies jie laikėsi nekaip,
tad neretai naudoti kaip padidinamasis stiklas – lupa.
Kairėje: 1403 metų senovinius akinius
vaizduojantis paveiksliukas
Dešinėje: šiuolaikinė tokių akinių
rekonstrukcija.
Dar vienas įdomus klausimas – kodėl
šalmas raguotas? Yra versija, kad jis meno kūrinys buvo kaldintas
ne karaliui, o mylimam bei įtakingam Henrio VIII juokdariui
Somersui, tačiau tam nėra jokių patvirtinimų. Beje, ragai
pagaminti ir išraityti iš vieno metalo lakšto.
Sakoma, kad gavęs šį vokiečių
kalvystės šedevrą karalius Henris buvo taip sužavėtas, kad
iškart pakvietė Vokietijos meistrus į Angliją bei sudarė jiems
geriausias sąlygas. Karališkoms Grinvičo ginklakalių dirbtuvėms
vokiečiai vadovavo beveik visą amžių kol pagaliau į savo rankas
jas perima anglas Viljamas Pikeringas.
Video kaip toks šalmas buvo užsidedamas
versta iš ludota.ru
vertė „Istorijos įdomybės“
