2014 m. lapkričio 3 d., pirmadienis

Pasivaikščiojimas po Vilniaus Bernardinų kapines

Nuotraukos iš pasivaikščiojimo po 1810 m. įsteigtas Vilniaus Bernardinų kapines. Tiesa, tai nebuvo pirmas ir paskutinis pasivaikščiojimas, fotografuota net 2007 metais, tačiau nusprendžiau tas nuotraukas pateikti dabar. Kaip ir Rasų kapinėse, senieji Bernardinų paminklai pasižymi masyvumu bei puošnumu, norėjosi užfiksuoti pačius seniausius bei įdomiausius, bet, žinoma, tikriausiai daug kas buvo ir praleista. Vilniečiai galbūt nieko naujo ir nepamatys, tačiau kitiems, tikiuosi, bus įdomu.





Nukirsto medžio – nutrūkusios gyvybės motyvas. Tokie paminklai sutinkami tiek Rasose, tiek Bernardinuose.
 



 Senas antkapinis akmuo. Tikriausias vienas senesnių kapinėse. Galima įžiūrėti datas 1825 ir 1842 m.


Senojo Bernardinų kolumbarijaus siena. Mažose nišose buvo saugomi mirusiųjų palaikai.  


Kolumbarijus ir Bernardinų kapinių koplyčios siena.


Angelo skulptūra. Mirusiojo pavardė - Bujwid (Buivydas) liudija apie tuos laikus kai Vilniaus bei jo krašto gyventojai lenkėjo arba būdavo sulenkinami.  


Vieni senesnių antkapinių kryžių.


Bernardinų kapinių koplyčia.


Koplyčios sienoje esanti atminimo lenta.




 Įspūdingas masyvus metalinis kryžius.


Kai kurie kapai seniai neprižiūrimi, apsamanoję.




Paminklas 18-os metų lenkų kariui, kuris buvo nužudytas Paneriuose 1942 metais.


Tokios „taurės“ sutinkamos ir Rasose. Čia gėlėm sodinti ar lietaus vandeniui rinkti, neaišku...



Yra Bernardinuose ir laidojimo rūsių. Tiesa, ne tiek daug kiek Rasų kapinėse.  


Paminklas muzikantui, apie ką liudija lyra.  


Vienas gražiausių (bent jau man) Bernardinų kapinių angelų.