Visai
neseniai rašiau apie „gaidžio užmėtymą“ - gana žiaurią,
kadaise tarp Anglijos prasčiokų paplitusią pramogą. O dabar
papasakosiu apie kitą, ne mažiau keistą XVII – XVIII a. turčių
„žaidimą“, kuris buvo vadinamas „lapės mėtymu“ (vok.
Fuchsprellen).
Pramogaujama
dažniausiai buvo uždarose „arenose“ (pavyzdžiui, uždaruose
dvaro kiemuose), į kurias paprastai buvo suleidžiama daugybė ne
itin didelių žvėrelių: lapių, kiškių, barsukų, laukinių
kačių.
Žinoma, tie gyviai lakstė toje uždaroje erdvėje vis
užbėgdami ant ilgų patiestų paklotų kuriuos už abiejų galų
laikė pasilinksminti susirinkę pramogautojai.
Šių „žaidėjų“
tikslas buvo sulaukti momento kai ant pakloto atsidurs lapė, ar
kiškis, ar barsukas, ir staigiu trūktelėjimu sviesti nelaimingąjį
gyvį į viršų. Nugalėdavo ta pora, kuri sugebėdavo švystelti
„lapę“ kuo aukščiau nuo žemės. Krisdami gyvūnai neretai
užsimušdavo ar susižalodavo, o sužalotus pribaigdavo tam paskirti
žmonės. Taip 1648 metais Drezdeno „lapės mėtymo“ žaidynių
metu buvo beprasmiškai nužudytos 647 lapės, 533 zuikiai, 31
barsukas, 21 laukinė katė. Kai kada gyvūnai buvo aprengiami
spalvingais rūbeliais ir vaizdavo kokius nors komiškus personažus.
Nepaisant tradicijos žiaurumo, ji gyvavo ne vieną amžių ir pamažu
sunyko tik stiprėjant humanistinėms idėjoms.
