2014 m. lapkričio 17 d., pirmadienis

"Lapės mėtymas"

Visai neseniai rašiau apie „gaidžio užmėtymą“ - gana žiaurią, kadaise tarp Anglijos prasčiokų paplitusią pramogą. O dabar papasakosiu apie kitą, ne mažiau keistą XVII – XVIII a. turčių „žaidimą“, kuris buvo vadinamas „lapės mėtymu“ (vok. Fuchsprellen).
Pramogaujama dažniausiai buvo uždarose „arenose“ (pavyzdžiui, uždaruose dvaro kiemuose), į kurias paprastai buvo suleidžiama daugybė ne itin didelių žvėrelių: lapių, kiškių, barsukų, laukinių kačių.

Žinoma, tie gyviai lakstė toje uždaroje erdvėje vis užbėgdami ant ilgų patiestų paklotų kuriuos už abiejų galų laikė pasilinksminti susirinkę pramogautojai. 

Šių „žaidėjų“ tikslas buvo sulaukti momento kai ant pakloto atsidurs lapė, ar kiškis, ar barsukas, ir staigiu trūktelėjimu sviesti nelaimingąjį gyvį į viršų. Nugalėdavo ta pora, kuri sugebėdavo švystelti „lapę“ kuo aukščiau nuo žemės. Krisdami gyvūnai neretai užsimušdavo ar susižalodavo, o sužalotus pribaigdavo tam paskirti žmonės. Taip 1648 metais Drezdeno „lapės mėtymo“ žaidynių metu buvo beprasmiškai nužudytos 647 lapės, 533 zuikiai, 31 barsukas, 21 laukinė katė. Kai kada gyvūnai buvo aprengiami spalvingais rūbeliais ir vaizdavo kokius nors komiškus personažus. Nepaisant tradicijos žiaurumo, ji gyvavo ne vieną amžių ir pamažu sunyko tik stiprėjant humanistinėms idėjoms.